Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė sako, kad vasaros kurortu tituluojamoje Palangoje dirbantys verslininkai darosi vis labiau sąmoningesni ir jau taip nebeslepia mokesčių nuo valstybės, kaip anksčiau.

„Mūsų inspektoriai kasmet kurortuose atlieka stebėsenos, kontrolės veiksmus – analizuojame įvairią informaciją, – sakė ji. – Daug mokesčių mokėtojų verslą vykdo sąžiningai, be abejo, atsiranda ir tokių, kurie nenori dirbti sąžiningai, deklaruoti gautas pajamas ir dalyvauti lygioje kovoje su sąžiningai mokesčius mokančiais verslininkais. Tokiu atveju jau prasideda griežtoji kontrolė.“

Anot jos, mokesčių inspektoriai geriausią rezultatą pasiekia taikydami švelniausias priemones – specialia apranga apsirengę VMI darbuotojai vyksta į maitinimo įstaigas, viešbučius, taip pat tikrina ir gatvėje prekiaujančius smulkiuosius verslininkus. Prie to prisideda ir vadinamieji „gerieji mokesčių mokėtojai“ – jie pateikia informaciją apie kurorto užimtumą, paslaugų kainas ir net nurodo, kiek pajamų gavo konkretų laikotarpį.

„Mums svarbiausia, kad mokesčių mokėtojai sąžiningai deklaruotų pajamas ir valstybei sumokėtų mokesčius“, – pažymėjo G. Rimkienė.

Jos teigimu, kurortinio sezono metu VMI darbuotojų akys dažniausiai krypsta į viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektorių.

„Fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimą, neturi mokėti daugiau mokesčių, tačiau gautas pajamas privalo deklaruoti metams pasibaigus, aišku, jeigu verslininkas per šį laikotarpį surinktų daugiau kaip 45 tūkst. eurų, tuomet jis jau taptų PVM mokėtoju“, – G. Rimkienė pažymėjo, kad inspektorių stebėsena yra nukreipta ne į smulkiuosius, o į stambesnius mokesčių mokėtojus.

Anot jos, dalis kavinėse dirbančių padavėjų vis dar neskuba laikytis naujosios tvarkos ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti turintiems klientams pateikia ne kasos aparatu atspausdintą kvitą, o tiesiog ranka išrašytą sąskaitą.

„Mokesčių mokėtojai tai žino ir daugelis jau laikosi šios tvarkos, tačiau vis dar yra tokių, kurie sąskaitas išrašo ranka – jeigu klientui padavėjas atneša kvitą, yra galimybė, kad pajamos bus apskaitytos ir deklaruotos ir, be abejo, sumokėti mokesčiai“, – pažymėjo G. Rimkienė.

Vis dėlto, jos teigimu, yra aktyvūs ir poilsiautojai – jie vis dažniau praneša apie nesąžiningus verslininkus. „Šiemet sulaukėme trečdaliu mažiau skambučių, tačiau gal tik dėl to, kad Palangoje nebuvo gero oro“, – sakė G. Rimkienė.

Pasiūlė klientams atsiskaityti prie baro

Kaip VMI inspektoriai tikrina didžiausio Lietuvos kurorto verslininkus, savo akimis galėjo įsitikinti ir DELFI žurnalistai – su inspektoriais apsilankėme keliose viešąsias paslaugas teikiančiose bendrovėse Palangos Jono Basanavičiaus gatvėje.

Jau buvo popietė, tačiau kavinėje „1925” dar tuščia. „Didysis šurmulys bus vėliau“, – sakė barmenė Ingrida, skaičiuodama kasos aparate esančius pinigus.

„Centas į centą“, – suskaičiavus pinigus kasos aparate ir peržiūrėjus dienos apyvartos kvitą, sako patikrinime dalyvaujanti inspektorė.

Inspektoriai taip pat patikrina dokumentus, darbuotojų darbo tabelius – viskas tvarkoje. Tačiau čia pat užkliūna, kad pateikiant sąskaitą klientams nėra išduodami kasos kvitai – jie išmušami tik tuomet, kai kavinėje puotavęs žmogus atsiskaito pagal pateiktą sąskaitą.

„Rekomenduojame prie baro pasikabinti iškabą, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais galimas tik prie baro“, – barmenei Ingridai sako Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos inspektorė Jolanta Jančiauskaitė.

Kavinės moka mokesčius ir nuo arbatpinigių

Anot jos, dauguma kavinių iš anksto meniu knygose, o vėliau ir pateikiamose sąskaitose nurodo, kad už aptarnavimą teks susimokėti 5-10 proc. antkainį nuo bendros sumos. Tai – vadinamieji arbatpinigiai.

„Tokia tvarka mums labiau patinka, nes šios lėšos yra pajamuojamos, nuo jų valstybei sumokami mokesčiai“, – pažymėjo ji. Kaip priversti sumokėti mokesčius nuo arbatpinigių, kuriuos atsiskaitydami klientai papildomai palieka padavėjams, receptas dar neišrastas – tikimasi pačių žmonių sąmojingumo.

Jokių pretenzijų VMI inspektoriai neturėjo ir kitoms patikrintoms įmonėms – ledų pardavėjos pateikė visus reikalingus dokumentus, kasoje taip pat sutapo pinigų suma su ta, kuri buvo apskaičiuota kasos aparatu. Tačiau vienai pardavėjai teko raudonuoti ir iš gėdos – nors ir kasos aparatu ji už ledų porciją išmušė 1 eurą, tačiau kvito nuo aparato nenuplėšė ir neatidavė klientei.

„Taip neturėtų būti – jūs privalote žmogui paduoti kvitą, nes taip gali kilti visokių interpretacijų“, – pažymėjo inspektorė J. Jančiauskaitė.

Penkiolikmetė važiuos namo

Tuo metu paviljone, kuriame buvo prekiaujama akiniais nuo saulės, skrybėlėmis ir kitais aksesuarais, aptikta penkiolikmetė negalėjo pateikti jokių dokumentų.

„Aš čia tik laikinai stoviu – pavaduoju seserį, kuri dabar išėjo“, – mokesčių inspektorių vizitas ne juokais išgąsdino nepilnametę. Ji drebančiomis rankomis parašė SMS žinutę seseriai: „Greičiau ateik, atvyko Mokesčių inspekcija!“

Nesulaukusi 16 metų mergina net neturi teisės dirbti – tai draudžia įstatymai, tačiau ji netikėtai prisipažįsta, kad štai per pusę dienos jau pardavė ne vieną prekę ir savo piniginėje turi apie 70 eurų.

Netrukus prekybos paviljone pasirodo ir nepilnametės sesuo – ji teisinosi, kad buvo išėjusi tik keliolikai minučių, nes reikėjo pagelbėti draugei, kuriai nuo stipraus vėjo nuvirto stendas su akiniais nuo saulės.

„Žinau, kad sesuo negali dirbti su pinigais, tačiau čia ji ir nedirba“, – tikino mergina, pažadėjusi, kad ją jau artimiausiomis dienomis išsiųs į namus.

„Keliaus namo ir nieko nedirbs“, – sakė pardavėja.

Tuo metu mokesčių inspektorės pasižada pasikalbėti su pardavėjos darbdave – paaiškinti, kad tokie atvejai daugiau nepasikartotų, nes tai jau būtų galima traktuoti kaip nelegalų darbą.

„Verslininkai į mokesčių inspektorių darbą žiūri geranoriškai ir mūsų jau nebijo, kaip būdavo anksčiau“, – prisipažino reide dalyvavusi inspektorė J. Jančiauskaitė.

VMI duomenimis, kasmet stebimas nemažas kurorto pajamų augimas, pavyzdžiui, pernai stebėtų įmonių pardavimai išaugo 23 proc., kai visoje šalyje šiame sektoriuje fiksuotas tik 1,6 proc. augimas. Analizuojant atskirai stebėto visuomeninio maitinimo sektoriaus rezultatų pokytį, šios įmonės deklaravo 28 proc. daugiau pajamų, pavyzdžiui, kai kurios įmonės atskirais laikotarpiais pajamų iš banketų, pirčių nuomos gavo net 70 proc. daugiau.

VMI skelbia, kad remdamasi pasitikėjimo telefonu gauta informacija VMI nuo 2006 m. nustatė per 31 mln. eurų (apie 107 mln. litų) nuslėptų mokesčių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (91)