Graikija pasirengusi priimti griežtas taupymo priemones ir reformas mainais už nedidelį skolos nurašymą, rašo „The Guardian“.
„BBC“ praneša, kad Graikijos premjeras Alexis Tsipras dieną praleido bandydamas susitarti su savo vyriausybės partneriais dėl reformų. Manoma, kad bus didinami mokesčiai ir numatyti pakeitimai pensijų sistemoje.
Socialiniame tinkle „Twitter“ Europos Komisijos pirmininko Jeanas-Claude'as Junckeris kabineto vadovas Martinas Selmayras patvirtino, kad Graikijos pasiūlymas pasirašytas ir pasiekė Briuselį.
„The Guardian“ praneša apie pirmąsias pasipriešinimo sprendimui apraiškas. Penktadienį Graikijos komunistų partija kviečia į mitingą Omonia aikštėje prieš „barbarišką memorandumą“.
„Kovok dabar, kad pasipriešintum planams, kurie nuskurdins žmones“, – teigiama partijos išplatintame pareiškime.
DELFI primena, kad Graikija buvo spaudžiama iki galutinio termino vidurnaktį pateikti naujus šalies finansinio gelbėjimo planus.
Graikijos premjeras Alexis Tsipras dar trečiadienį pažadėjo, kad Atėnai pateiks „įtikinamus“ reformų planus, turinčius atverti kelią naujai krizinio kredito linijai iš nusivylusių Europos skolintojų, artėjant sekmadienį vyksiančiam visų 28 Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimui. „Graikijos vyriausybė ... penktadienį pateiks naujus konkrečius pasiūlymus, įtikinamas reformas sąžiningam ir įgyvendinam sprendiniui“, – jis sakė Europos Parlamentui Strasbūre.
Atėnai nuo birželio 28 dienos laiko bankus uždarytus ir riboja gyventojų grynųjų pinigų atsiėmimą, pasibaigus anksčiau Graikijai suteiktos finansinės pagalbos programos galiojimui. Graikija praeitą savaitę taip pat tapo pirmąja išsivysčiusia šalimi, neįstengusia laiku grąžinti skolos Tarptautiniam valiutos fondui. Europos centrinis bankas (ECB), palaikantis Graikijos finansų institucijų mokumą, pirmadienį nutarė, kad toliau teiks vadinamąją likvidumo pagalbą kritiniais atvejais (ELA), bet šio finansavimo dydis liks įšaldytas birželio 26 dieną nustatytu lygiu – maždaug 89 mlrd. eurų. Skolų krizės padariniai skaudžiai smogė Graikijai gyvybiškai svarbiam turizmo sektoriui: kaip nurodo Graikijos turizmo konfederacija, paskutinės minutės kelionių užsakymų sumažėjo 30 procentų.
Ekspertai taip pat perspėjo, kad ši krizė gali susilpninti Graikijos gebėjimą susitvarkyti su dešimtimis tūkstančių migrantų, kurie plūsta per šalies sienas, ieškodami geresnio gyvenimo Europoje. Graikijai nuo 2010 metų skirti jau du finansinio gelbėjimo paketai, kurių bendra vertė – 240 mlrd. eurų. Vėliausia iš tų programų baigė galioti birželio 30 dieną.
Graikija sutinka didinti mokesčius ir vykdyti pensijų reformą
Graikija sutinka didinti mokesčius ir vykdyti pensijų reformą, taip tikėdamasi milijardinės tarptautinių kreditorių paramos, kad išvengtų valstybės bankroto, praneša agentūra "Reuters".
Prieš pat baigiantis ultimatumui vyriausybė Atėnuose ketvirtadienio vakarą nusiuntė skolintojams savo taupymo pasiūlymus. Be kita ko, šalis pasirengusi didinti naštą laivybos įmonėms ir naikinti mokesčių lengvatas saloms. Mainais už taupymo priemones Graikija reikalauja 53,5 mlrd. eurų., kad iki 2018 metų galėtų apmokėti savo skolas. Be to, vyriausybė nori nuolaidų vykdant biudžeto tikslus.
Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas kol kas viešai sąrašo nekomentavo ir paskelbė, kad jį vertins Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo ekspertai. Šeštadienį į susitikimą rinksis euro zonos finansų ministrai. Tada jie gali rekomenduoti pradėti derybas su Graikija dėl Europos stabilumo mechanizmo fondo (ESM) paramos. Parlamentas Atėnuose dėl skubių priemonių turėtų balsuoti jau penktadienį.
Kreditoriams nusiųstame sąraše numatyta daugybė priemonių valstybės įplaukoms padidinti. Dar šiais metais ketinama didinti įmonių mokesčius. Didės pridėtinės vertės mokestis viešbučiams ir restoranams. Iki 2019-ųjų palaipsniui bus panaikintos specialios išmokos mažas pajamas gaunantiems pensininkams. Gynybos biudžetas iki 2016-ųjų pabaigos trauksis 300 mln. eurų.
Vyriausybė taip pat žada privalomą valstybinių įmonių, tarkim, Pirėjo uosto ar regioninių oro uostų privatizavimo grafiką.
Sekmadienį vykusiame referendume graikai didele balsų dauguma atmetė kreditorių siūlomas reformas.
Graikijos premjeras sieks parlamento pritarimo naujoms deryboms su ES dėl skolų krizės
Graikijos premjeras A.Tsipras penktadienį prašys įstatymų leidėjų pritarti jo naujiems planams, turintiems apsaugoti šalį nuo finansų griūties, euro zonos pareigūnams svarstant Atėnų prašymą skirti naują finansinio gelbėjimo paketą prieš savaitgalį vyksiančias lemiamas derybas.
Pasiūlymų sąrašas, pateiktas likus dviem valandoms iki galutinio termino – penktadienio vidurnakčio – numato pensijų sistemos pertvarkymą ir mokesčių didinimą mainais į skolų naštos sumažinimą ir naują euro zonos paskolą. Šios priemonės yra panašios į tas, kurias Graikijos tarptautiniai skolintojai buvo pasiūlę prieš nutrūkstant deryboms praeitą mėnesį.
Vis dėlto nebuvo jokių komentarų, ar kreditoriai priims naująjį planą, atitinkantį jų reikalavimus didinti išėjimo į pensiją amžių, reformuoti mokesčių sistemą ir spartinti privatizaciją, bet numatantį ribotus pokyčius kitose opiose srityse, tokiose kaip mokesčių lengvatų Graikijos saloms naikinimas ir gynybos išlaidų apkarpymai.
„Graikų pasiūlymas ... apima šalies finansinių poreikių patenkinimą ... trejiems metams, skolų patikslinimą ir 35 mlrd. eurų investicijų paketas, kurio veikla būtų sutelkta laikotarpio pradžioje“, – sakė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis.
Premjeras tvirtino, kad praeitą sekmadienį įvykusio referendumo rezultatai suteikia jam visuomenės mandatą naujoms deryboms, bet A. Tsipras gali susidurti su griežtosios linijos šalininkų savoje kairiojoje partijoje „Syriza“, besąlygiškai atmetančių diržų veržimo politiką, pasipriešinimu.
