Kaip galėjo nutikti, kad europinės civilizacijos lopšys, ilgai sūpuotas ir migdytas skolintais pinigais, buvo apverstas, o pažadintiems Elados sūnums ir dukterims teks savaitgalį balsuoti referendume, kurio teiginių užsimiegojusios galvos iki galo suprasti negali.
2002 metus Graikija, įsivesdama eurą, kaip ir visa eurozona pasitiko saliutais. Graikijai šis pasiekimas buvo neabejotinas laimėjimas. Dabar, būdama stiprių Europos Sąjungos ekonomikų pavėsyje, galėjo skolintis tik keliais procentiniais punktais brangiau nei Vokietija. Čia jums ne Venesuelos mąstais suvokiami 18 proc. palūkanų, kurias Graikija už valstybės skolas mokėjo XX a. 10 dešimtmetyje. Graikija stipriai padirbėjo, kad atitiktų Eurozonos reikalavimus. Ne, ji neliberalizavo ekonomiką, kaip ir nelabai ieškojo proveržio krypčių, nes niekas nekvestionavo vyriausybės sprendimų, o išorės kreditoriai pasitenkino formaliais statistiniais rodikliais, kuriuos kūrė Graikijos „Magijos ministerija“ – statistikos biuras. Statistikos magai duomenis teikė taip kūrybingai, kad Kinijos Liaudies Respublikos statistai galėtų tik pasimokyti. Infliacija per didelė ir neatitinka eurozonos reikalavimų? Pomidorai smarkiai brango? Išmeskime pomidorus iš infliacijos skaičiavimo lentelės sąrašo. Citrinos brangsta? Pakeiskime jas apelsinais. Biudžeto deficitas didesnis nei 3 proc.? Ne bėda. Skolinimąsi pensijoms neįtraukime į valstybės skolą.
„Magijos ministerija“ sukosi, o skolintojai džiaugėsi augančiais aktyvais ir didėjančiomis premijomis. O kaip nesidžiaugsi, kai Graikijos skolos popieriai, tarptautinių reitingo agentūrų įvertinti investiciniu A1 ar A+ reitingu, ne tik garantavo 5 procentų metines palūkanas 2002 m., tačiau ir galėjo būti įkeičiami. Įkeičiami tam, kad už papildomus finansinius išteklius įsigyti daugiau Graikijos skolos. Už tuos pačius 5 procentus metinių palūkanų. Su minimalia rizika. Išorės skolintojui, besiremiančiam suklastota statistika ir tarptautinių agentūrų vertinimais net mintis negalėjo kilti, kad 2010 m. deklaruojamas 6-7% biudžeto deficitas iš tiesų siekia 17 proc. Manote, kad tai tikslūs duomenys? Žinoma ne! Niekas jų tiksliai nežino, nes tuo metu šimtamilijoninės skylės naujai vyriausybei lindo kasdien. Žinoma, išlaidų planas buvo, tačiau faktinių išlaidų niekas labai ir netikrino. Štai tokie dalykai vyko šalyje, kuri yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, išsivysčiusių šalių klubo, narė.
Vien statistikos klastojimas siekiant atitikti Eurozonos reikalavimus gal ir nebūtų tapęs didele krize, jei skolintos lėšos būtų investuojamos racionaliai, o biudžeto deficitas būtų panaikintas. Deja, deja... Rinkimų ciklas daugelyje valstybių yra ženkliai trumpesnis nei trunka bet kuris ekonominis ciklas (skaitytojau, tau tai nieko neprimena?). Graikijoje yra vienas didžiausių pasaulyje save įdarbinančių (anglų k. – self employed) specialistų dalis, kurie tiesiog nemoka jokių pajamų mokesčių. Nemoka ir viskas. Moka juos tik įmonių darbuotojai, kurie negali jų išvengti, nes jie automatiškai išskaičiuojami iš atlyginimo. Žinoma, kai esi Graikijos geležinkelių darbuotojas, vidutiniškai per metus uždirbantis 65 tūkst. Eurų, bala nematė tų mokesčių. 99 proc. gydytojų Graikijoje deklaruodavo pajamas iki 12 tūkst. Eurų, sumos, nuo kurios nemokami mokesčiai. Taip elgėsi net milijonus eurų uždirbantys plastikos chirurgai. Skaitytojams gali kilti klausimas, kur investuoti nuo mokesčių paslėptus pinigus? Investuoti į nekilnojamą turtą. Graikija unikali valstybė, kuri neturi valstybinio žemės registro, todėl jau minėtas plastikos chirurgas, teisininkas, stalius ar vandens motociklų turistams nuoma užsiimantis asmuo gali įsigyti sklypą kokioje nors rojaus saloje, pastatyti namą gyvenimui arba nuomai. Sakysite, statybų leidimas išduos? Čia irgi ne bėda. Graikijos mokesčių rinkėjai neturi galimybių tikrinti statybos leidimų bazės. Na, o jei net ir suras, negi sunku „patepti“ mokesčių rinkėją? Greičiausiai to daryti nereikės, nes metais, kai Graikijoje vyksta rinkimai, mokesčių mokėtojai tiesiog nieko netikrina. Nurodymas toks. Negi rinkėjams drumsi ramybę?
Didelės įmonės nebalsuoja rinkimuose, tačiau joms sekasi ne prasčiau. Įprasta schema, kai didelė nekilnojamojo turto bendrovė, turinti sumokėti dešimtis milijonų eurų mokesčių, per fiktyvias įmones padidina išlaidas, apmoka sąskaitas už paslaugas, kurių niekada nebuvo suteikta, ir sumoka kelis tūkstančius eurų mokesčių. Pagaus? Nejuokaukit. Visi taip daro, o uolų mokesčių rinkėją galima pamaloninti apvalia suma, kurią pastarasis investuos į nekilnojamą turtą. Pamenate rojaus salą ir namą? Juokaudamas vienas Graikijos verslo konsultantas mums, išsižiojusiems šiauriečiams yra pasakęs: „kas geriau - turtinga valstybė ir neturtingi piliečiai, ar turtingi piliečiai ir neturtinga valstybė?“. Toks požiūris yra visuotinai paplitęs šalyje, kurioje ilgą laiką buvo natūralu užmerkti akis į visuotinę korupciją ir mokesčių vengimą.
Ne mažiau privilegijuoti yra ir Graikijos pensininkai. Graikijoje yra sąrašas profesijų, kurių darbuotojai gali anksčiau išeiti į pensiją. Vyrai – 55 metų, moterys – 50. Tai pensijinis laikotarpis, kurį Graikijos vyriausybė nori palikti nepakeistą. Nuo šio fakto išsižioja ne tik lietuviai, tačiau ir skandinavai, vokiečiai ir kiti šiauriečiai. Į sveikatai kenkiančių profesijų sąrašą papuola ne tik sunkiomis, pavojingomis ar kenksmingomis sąlygomis dirbantys, tačiau ir tokios „ekstremalios“ profesijos, kaip padavėjai, kirpėjai ir, žinoma, valdininkai.
Pabudus tarptautiniams skolininkams, atėjo puotos galas, tačiau sistema niekur nedingo. Nedingo privilegijų, korupcijos, mokesčių vengimo persmelkta sistema. Stebime Graikiją, o du minty. Puerto Rikas jau paskelbė, kad negali grąžinti virš 70 mlrd. JAV dolerių siekiančios skolos. Ženklus Kinijos akcijų kritimas gali tapti labai skausmingu studentams ir taksi vairuotojams, kurie skolinosi pinigus investicijoms Šanchajaus ar Honkongo akcijų rinkose.
Populiariausias šių dienų posakis – „Graikijai lengvų sprendimų nebeliko“. Arba baigsis gryni pinigai ir teks sukurti savo atsiskaitymų mechanizmą drachmomis, auksu ar barteriu. Arba keisti sistemą ir visuomenės mąstymą. Vilties blyksnis yra augantys turistų srautai. Turistų, kurie yra potencialūs vyro, nuomojančio vandens motociklus Retimno paplūdimyje, klientai. Už grynus eurus. Už Graikijos skolą.