Suomijos finansų ministras Aleksandras Stubas pasibaigus eurogrupės susitikimui socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad eurogrupė nesvarsto Graikijos skolos termino pratęsimo ar nuolaidos, rašo The Guardian.
R. Šadžius: Graikijos pasiūlymo eurozonos ministrai nevertino, nes nespėta susipažinti su detalėmis
Antradienio vakarą skubią telekonferenciją dėl krizės ištiktos Graikijos prašomo dviejų metų pagalbos sandorio surengę eurozonos finansų ministrai sprendimo nepriėmė, nes nespėjo įvertinti kiek vėliau Atėnų atsiųstų pasiūlymo detalių, sako Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius.
Jis BNS antradienio vakarą tvirtino, kad konferencijos metu ministrai nepriėmė jokio sprendimo, nes greta po pietų Eurogrupei ir Europos stabilumo mechanizmui pateikto Graikijos premjero laiško su situacijos sprendimo pasiūlymu buvo atsiųstas ir antrasis laiškas su konkrečiomis to pasiūlymo detalėmis.
„Bet kadangi ministrai nematė šio laiško, aptarinėti iš esmės nebuvo ko. Todėl buvo nutarta, kad dėl esamos programos pratęsimo nėra jokių nei teisinių, nei techninių galimybių to padaryti (...). Antras dalykas - turi būti techniškai įvertinti tie naujieji graikų pasiūlymai, kurie atėjo šiuo metu ir tą padarys institucija - Europos Komisija ir kitos institucijos“, - BNS sakė R.Šadžius.
Pasak jo, ministrai telekonferencijos metu iš Graikijos atstovų taip ir negavo atsakymų, kokia šiuo metu yra Graikijos Vyriausybės pozicija dėl skolininkų anksčiau pateiktų reikalavimų, taip pat kaip ji ketina agituoti sekmadienį vyksiančiame referendume, kuriame bus klausiama piliečių, ar jie pritaria skolininkų siūlymams. Iki šiol Graikijos premjeras Alexis Tsipras ir Vyriausybė ragino graikus balsuoti prieš tai.
„Visi ministrai teiravosi, bet negavo atsakymo, kokia aiški politinė Graikijos Vyriausybės pozicija, ypatingai referendumo atžvilgiu (...). Į šį klausimą atsakymo nebuvo. Todėl nutarta surengti kitą telefoninę konferenciją, kuri greičiausiai įvyks rytoj“, - sakė R.Šadžius.
„Bet turime sulaukti konkretaus fakto - laukti beliko keletas valandų“, - antradienio vakarą sakė R.Šadžius.
Anot jo, jei Graikijos pasiūlymas dėl dviejų metų finansinės pagalbos programos bus įvertintas Briuselyje, jam turės pritarti ir Lietuvos Vyriausybė, suderinusi sprendimą su Seimo Europos reikalų komitetu.
Derybos tarp Graikijos kairiosios vyriausybės, kuri atėjo į valdžią sausį, žadėdama baigti griežto taupymo politiką, ir jos skolintojų „trejeto“ – Europos Sąjungos, Europos centrinio banko (ECB) bei TVF – iširo praeitą savaitę, kai A.Cipras paskelbė surengsiantis referendumą dėl naujausių kreditorių pasiūlymų.
Rinkėjų bus prašoma atsakyti, ar jie palaiko pasiūlymus, pateiktus Graikijai per Eurogrupės susitikimą birželio 25 dieną. Tą pasiūlymą sudaro du dokumentai: „Reformos dabartinės (finansinio gelbėjimo) programos užbaigimui ir tolesniam laikotarpiui“ bei „Preliminari skolų tvarumo analizė“.
Graikijos premjero tarnyba antradienį po pietų pranešė, jog prašo finansinės pagalbos programos, pagal kurią esą būtų visiškai užtikrintas šalies finansų poreikis ir tuo pačiu restrukturizuota skola. Pasiūlymo detalės nepateikiamos.
Graikijos skolų našta sudaro beveik 180 proc. jos bendrojo vidaus produkto po to, kai Atėnams nuo 2010 metų buvo paskolinta 240 mlrd. eurų pagal dvi finansinio gelbėjimo programas. Nuo 2009 metų nedarbas šalyje padidėjo daugiau negu dvigubai – iki 25,6 proc., o pensijos ir socialinės išmokos per 2010–2014 metų laikotarpį buvo sumažintos maždaug perpus.
Paprašė dvejų metų gelbėjimo sandorio su ES
Graikija antradienį paprašė dvejų metų gelbėjimo sandorio su Europos Sąjunga krizės ištiktai šaliai gelbėti, likus vos kelioms valandoms iki paskutinio termino, kada Atėnai turi sumokėti skolas tarptautiniams skolintojams.
Tai leistų Graikijai visiškai patenkinti savo finansines reikmes ir tuo pat metu restruktūrizuoti įsiskolinimą, cituoja pranešimą agentūra „Bloomberg“.
Dokumente taip pat pažymima, kad Graikijos vyriausybė tęs derybas, tikėdamasi „gyvybingo susitarimo“ euro zonoje.
Vokiškas naujienų portalas spiegel.de remiasi politinių naujienų žurnalu „Politico“, kuris disponuoja Graikijos premjero Alexio Tsipro laišku Euro grupės vadovui Jeroenui Dijsselbloemui. Jame rašoma, kad pagalbos programa turėtų būti trumpam pratęsta, kad būtų išvengta techninio šalies bankroto.
J. Dijsselbloemas antradienį, 20 val. Lietuvos laiku, ketina šį pasiūlymą aptarti su euro zonos finansų ministrais telefoninėje konferencijoje. „Nauji Graikijos pasiūlymai bus skubiai apsvarstyti šįvakar telekonferencijos režimu“, – informavo jis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo skeptiška dėl greito sprendimo. „Prieš referendumą negalime priimti naujo siūlymo,“ – taip, anot šaltinių partijoje, ji sakė antradienį jos vadovaujamos konservatorių partijos frakcijos posėdyje.
Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis, centro kairiųjų socialdemokratas, savo ruožtu, sakė, kad naujos derybos galėtų vykti, jeigu Graikija atšauktų liepos 5 dieną rengiamą referendumą; taip nurodė vienas jo partijos įstatymų leidėjų.
Tuo tarpu Graikijos sostinėje Atėnuose prie parlamento būriuojasi minia, kuri remia Graikijos narystę ES ir išlikimą euro zonoje, jie referendume ragina atsakyti „TAIP“ (graikiškai – NAI).
Graikijos neišvengiamas nemokumas veda šalį ir visą euro zoną į nežinomus vandenis.
Graikijos skolų našta sudaro beveik 180 proc. jos bendrojo vidaus produkto po to, kai Atėnams nuo 2010 metų buvo paskolinta 240 mlrd. eurų pagal dvi finansinio gelbėjimo programas. Nuo 2009 metų nedarbas šalyje padidėjo daugiau negu dvigubai – iki 25,6 proc., o pensijos ir socialinės išmokos per 2010–2014 metų laikotarpį buvo sumažintos maždaug perpus.