Eindhovenas, Olandija

Jis vadinamas vienu išradingiausių pasaulio miestų ir už tai reikėtų dėkoti vaisingai patentų sistemai. Patentų intensyvumas yra inovacijų matas, kurį naudoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Eindhovenas, kuriame gimė tokie sėkmingi startuoliai kaip trimačio spausdinimo bendrovė „Shapeways“ ir interaktyvaus švietimo įmonė „Gynzy“, tapo techninių įrengimų dizaino ir aukštųjų technologijų centru.

Jo širdyje įsikūręs Aukštųjų technologijų miestelis, kuriame dirba daugiau kaip 130 įmonių ir 10 tūkst. mokslininkų bei verslininkų. Be to, čia veikia ir „Startupbootcamp“ – didžiausio aukštųjų technologijų startuolių inkubatorių tinklo – atšaka „Startupbootcamp HighTechXL“, suteikianti idealias galimybes tiems verslininkams, kurie nori būti apsupti technologijų talentų.

Jei šito nepakanka, galima pažymėti, kad prieš trejus metus Olandija pasauliniame „Entrepreneurship Monitor“ tyrime buvo pripažinta versliausia Europos Sąjungos šalimi.
Budapeštas, Vengrija

Galbūt Vengrijos pokomunistinė transformacija dar nėra visiškai pasibaigusi, bet jos sostinė dabar pripažįstama startuolių, investuotojų ir inkubatorių traukos centru visame Vidurio ir Rytų Europos regione.

Kaip ir daugelis kaimynių, Vengrija yra tapusi inžinerijos židiniu, ypač telekomunikacijų saugumo srityje. Pavyzdžiui, „CryptTalk“ yra skambučių kodavimo paslauga, kurią sukūrė švedų bendrovė „Arenim Technologies“, susikūrusi Vengrijoje prieš septynerius metus. Nors dabar bendrovės būstinė yra Stokholme, jos padalinys R&D tebedirba Budapešte.

Pastaraisiais metais tokie vardai kaip „Ustream“, „LogMeIn“ ir „Prezi“ pradėjo siūlyti savo produktus pasaulinei rinkai, įkvėpdami daugelį Vengrijos verslininkų ir padarydami įtaką klestinčiai šalies startuolių kultūrai.

Prie šio miesto, kaip startuolių centro, sėkmės didele dalimi prisidėjo Peteris B. Zaboji ir jo Europos verslumo fondas („European Entrepreneurship Foundation“, EEF), kuris pastaruosius septynerius metus organizuoja veiklos greitinimo programas ir investuotojų renginius, rezonuojančius su naująja Vengrijos verslininkų karta.

„Colabs“ buvo pirmasis tokio pobūdžio startuolių centras Vengrijoje, tuo tarpu „iCatapult“ siekia pristatyti Europos technologijas pasaulinei rinkai.

Lietuva

Galbūt ji yra maža, bet tai viena inovatyviausių ir technologijose nusimanančių šalių Europoje. Priežastis slypi klestinčioje startuolių bendruomenėje, kuri pastaraisiais metais sulaukė daugiau kaip 100 mln. dolerių investicijų.

Ši miniatiūrinė Baltijos valstybė įsitvirtino žemėlapyje su mobiliųjų programėlių parduotuve „GetJar“ ir vaizdų redagavimo įrankiu „Pixelmator“, kuris pernai buvo pripažintas geriausia „iPad“ programėle.

Tarp kitų traukos įgaunančių Lietuvos startuolių yra „TrackDuck“, skaitmeninių projektų valdymo startuolis, šiais metais planuojantis surinkti 500 tūkst. dolerių investicijų, ir programėlė „Planner 5D“, leidžianti kurti interjero dizainą, neturint jokių dizaino įgūdžių.

„Startup Lithuania“ duomenimis, naujos įmonės 2015 metais tikisi sulaukti 27 mln. eurų investicijų.
Talinas, Estija

Miniatiūrinės Baltijos šalies – Estijos – sostinė, labiausiai garsėjanti tuo, kad padovanojo pasauliui programą „Skype“, turi pavydėtiną reputaciją – tai vienas protingiausių Europos miestų, rodo „Intelligent Community Forum“ duomenys.

Ji turi savo pačios sumažintą Londono technologijų miestelio – Technopolio – versiją, įsikūrusią šalia Talino technologijų universiteto, kur prieglobstį rado didžiulis skaičius technologijų įmonių, tarp jų ir startuoliai, taip pat ankstyvosios stadijos bendrovės ir stabilesnio augimo įmonės. Taline tarp veiklos greitinimo programų yra „Gamefounders“ ir „Startup Wiseguys“.

Taline veikia puikus plačiajuostis interneto ryšys, o plačiai paplitęs ir nemokamas bevielis ryšys yra šalies įstatymų, prieigą prie interneto paskelbusių fundamentalia žmogaus teise, rezultatas. Tai, kartu su valstybinio ir privataus sektoriaus parama, paskatino spartų veiklos augimą, kuris dabar atsispindinti startuolių sektoriuje.

Lisabona, Portugalija

Portugalija skaudžiai nukentėjo nuo euro zonos krizės, todėl daugelis žmonių nustemba išgirdę, kad šios šalies sostinėje Lisabonoje klesti verslas.

Pernai Portugalijoje susikūrė 35 264 naujos bendrovės – beveik po šimtą naujų įmonių kasdien. Per penkis pirmuosius 2015 metų mėnesius įregistruota beveik 18 tūkst. naujų bendrovių – 11 proc. daugiau, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų periodu.

Lisabonos, kaip startuolių centro, iškilimą iš dalies paskatino angliškai kalbanti darbo jėga. Tačiau didelį postūmį Portugalijos startuoliams suteikė ir tokie investiciniai fondai kaip „Faber Ventures“, investuojantys į labai ankstyvos stadijos technologijų įmones, „Shilling Capital Partners“, „EggNest“ ir vyriausybės remiama programa „Portugal Ventures“.

Tarp sėkmės istorijų patenka sparčiai auganti studentų apgyvendinimo platforma „Uniplaces“, mados startuolis „Chic by Choice“ ir „Hole19 Golf“.

Kaip atrodome palyginus su estais

Lygintis su estais Lietuvai jau senai tapo įprasta. Šią savaitę mus su estais sulygiavo ir „Forbes“, paskelbę Lietuvą ir Estiją tarp penkių versliausių startuolių centrų Europoje. Nepaisant abiejų šalių sėkmės istorijų, skirtumų tarp jų yra svarių – ir į tai atkreipia dėmesį „Forbes“ pakomentavę, kad Estijai pavyko sukurti Londono technologijų miestelio analogą Estijoje – „Ulemiste City“ (trečdalį miestelio valdo „Technopolis Ülemiste AS“), kuris neabejotinai yra Estijos sėkmės istorija.

Vienas skirtumas iš ties yra

Lietuvoje prie verslumo kultūros (startuolių verslo kultūros) skatinimo labiausiai prisideda viešasis sektorius, mokslo institucijos ir tam tikri verslo segmentai. Įprastai tai yra rizikos ir privataus kapitalo fondai, akseleratoriai, teisininkai ir švietėjišką veiklą puoselėjantys žiniasklaidos kanalai. Tuo tarpu vertinant kaimynų estų patirtį – matome ryškų išskirtinumą – ten svariu startuolių ekosistemos epicentru nacionaliniu lygiu tapo nekilnojamojo turto vystytojas, plėtojantis „Ulemiste City“ ir pažvelgęs ženkliai plačiau į savo verslo misiją. Ar toks šios ekosistemos vystymo modelis galėtų būti naujo proveržio receptas ir Lietuvai?

„Ulemiste City“ fenomenas

„Ulemiste City“ verslo miestelis yra įsikūręs Taline šalia oro uosto. Tai didžiausias toks verslo miestelis Baltijos šalyse (bendras plotas 81 000 kv.m.), per 10 metų tapęs Baltijos šalių startuolių, technologijų, farmacinių ir inovacijų įmonių įsikūrimo vieta.

Jis sudaro visas galimybes startuoliams vystyti savo veiklą šalia rinkos lyderių, taip sudarydamas naujas prielaidas startuolių įmonių augimui ir plėtrai į užsienio rinkas. Čia išvystyta startuolių verslo modeliui pritaikyta infrastruktūra ir verslumo kultūra, sudarytos galimybės dalyvauti reguliariai organizuojamuose bendruose miestelio verslo ir laisvalaikio renginiuose, kur visa verslo miestelio bendruomenė gali keistis žiniomis ir patirtimi, ieškoti veiklos sinergijos.

Šiuo metu „Ulemiste City“ miestelyje Estijoje yra įsikūrę beveik 20 startuolių, kurie čia auga kartu su dar apie 180 žiniomis paremtų įmonių. Kiekvieną dieną čia dalintis žiniomis turi galimybes apie 6000 miestelyje dirbančių specialistų, kurių skaičius nuolat auga.

Startuolių ekosistemos epicentras – nekilnojamojo turto vystytojas

Startuolis
Vienas „Ulemiste City“ steigėjų ir koncepcijos puoselėtojas nekilnojamojo turto vystytojas „Technopolis plc“. Tai visiškai priešinga Lietuvoje vyraujančiai technologijų parkų vystymo praktikai, kuomet pagrindiniais steigėjais yra mokslo institucijos, viešasis sektorius ir pan. Nekilnojamojo turto vystytojai šiandien Lietuvoje nedalyvauja startuolių ekosistemos vystyme.

„IMD pasaulio konkurencingumo reitinge, paskelbtame gegužės pabaigoje, Lietuva pagal infrastruktūros lygį pakilo į 30-ąją poziciją. Tad mitas, kad startuoliai kuriasi garažuose – seniai sugriautas. Lietuvos startuoliai darbuojasi puikiai jų poreikius atitinkančiuose bendradarbystės centruose su visa reikiama infrastruktūra. Tiesa, didelių technologijų parkų, kuriuose burtųsi ne tik pradedantieji verslininkai, bet ir pažengusios kompanijos, Lietuvoje norėtųsi daugiau. Nekilnojamojo turto vystytojų įsiliejimas į startuolių ekosistemą rodytų, kad einame teisingu keliu ir vis daugiau skirtingų sričių atstovų sugeba prisijaukinti inovacijas, siekia kurti pažangesnę visuomenę“, - sako VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius.

Koncepciją lydi sėkmė – nuo Suomijos iki Estijos

Nekilnojamojo turto vystytojui neįprastą verslo koncepciją „Technopolis“ pradėjo vystyti Suomijoje, kuomet dar 1985 m. „Technopolio“ patalpose įsikūrė tuometinis „Nokia“ mobiliojo ryšio telefonų padalinys „Mobira“. Stebėdami šio verslo plėtros ypatumus ir poreikius perpratome, kokią naują vertę nei iki tol buvo įprasta rinkoje galime pasiūlyti startuoliams taip prisidėdami prie šio inovatyvaus ir perspektyvaus verslo plėtros. Toliau sėkmingai šią verslo koncepciją diegėme ir kitose šalyse“ – pasakoja apie naujo nekilnojamojo turto vystytojo verslo koncepcijos gimimą Gert Jostov, „Technopolis Ulemiste“ generalinis direktorius.

„Technopolis“ šiandien valdo virš 20 panašios koncepcijos verslo parkų Skandinavijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Rusijoje. Į Lietuvos rinką įžengė 2013 m. pradžioje.

Suomijoje „Technopolyje“ veiklą vystė iš startuolių išaugusios „Specim“ – hiperspektrinių kamerų gamintoja, „Detection Technology“ – rentgeno detektorių gamintoja, „Haltian“, kurios veikla sutelkta į belaidėmis technologijomis paremtų produktų kūrimą, ar „Kyynel“, naudojanti SDR (angl. software defined) ir kognityvines radijo technologijas ryšiui atokiose vietovėse – vandenynuose bei Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos žemynuose užtikrinti, šiandien pasaulinės technologijų rinkos žaidėjos. Tuo tarpu Estijoje „Technopolio“ valdomas miestelis didžiuojasi programavimo sprendimų įmonių „ZeroTurnaround“ (dar žinomos „Nortal“ pavadinimu) ir „Plumbr“ sėkmės istorijomis, elektroninio parašo sprendimą išvysčiusių „Signwise“ sėkme, kurie jau šių metų pabaigoje planuoja užbaigti plėtrą Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regione, ir kitomis startuolių verslo plėtros istorijomis – t.y. tais, kurie šiandien drąsiai skinasi kelią globalioje rinkoje.

Startuolių sėkmingos plėtros receptas: visapusiškos galimybės dalintis

Pasak Linos Paukštės, „Technopolis Lietuva“ generalinės direktorės, tokių „Technopolio“ verslo miestelių ir juose augančių startuolių sėkmės receptas – paprastas: „startuoliai turi galimybę augti ir dalintis žiniomis tiek su kitais startuoliais, tiek su technologijų verslo lyderiais. Juos visus nuolatiniam bendradarbiavimui sutelkia „Technopolis“, kuris mato daug platesnę savo kaip nekilnojamojo turto vystytojo verslo misiją, o sukurta infrastruktūra ir darbo aplinka sudaro sąlygas įvairiausioms apsikeitimo žiniomis ir informacija bei partnerystės formoms“.

Jai antrina ir Gert Jostov „Technopolis Ulemiste“ generalinis direktorius, sakydamas, kad verslo miestelyje svarbu turėti ne tik fizinę infrastruktūrą ir paslaugas, bet ir emocinę infrastruktūrą, kuri skatintų idėjas ir padėtų startuoliams ištestuoti pirminių idėjų tinkamumą. „Įmonės gali pasisemti idėjų ir ištestuoti jas susitikę su kitų įmonių, įsikūrusių miestelyje, atstovais per renginius, kuriuos rengiame miestelyje, bei seminaruose – verslo pusryčiuose ar „Technopolio“ verslo susibūrimuose“ – tęsia G. Jostov.

Svarbu ir fizinis sutelktumas, tam pritaikytos erdvės

Pasak „Technopolis Ulemiste“ Estijoje vadovo, nemažiau svarbu ir startuolių bei kitų pažangių įmonių fizinis sutelktumas. „Fiziškai esant greta paprasta pabendrauti pertraukų metu, ar po darbo susitikti tose pačiose patalpose vykstančiame smagiame renginyje“ – sako jis. „Čia taip pat jiems skirtos patalpos ir erdvės puikiai pritaikytos nuolatiniam savo išradimų eksponavimui, kurias siekdami susipažinti su jų darbais jau aplankė aukščiausi valdžios atstovai įskaitant prezidentą, nuolatos lanko vietos investuotojai ir investuotojai iš užsienio šalių. Startuoliai taip pat čia kviečia ir savo potencialius klientus tam, kad pristatę savo produktus išgirstų grįžtamąjį ryšį jo tobulinimui. Šios savo produktų pristatymo galimybės yra be galo svarbios, turint galvoje, kad tiek investicijų pritraukimas, tiek produktų nuolatinis tobulinimas didinant savo įmonės vertę ir pritraukiant vis daugiau vartotojų yra pagrindiniai startuolių verslo iššūkiai ir siekiamybės“ – dalinasi mintimis G.Jostov.

Diegs analogišką verslo parką ir Lietuvoje

Lina Paukštė
Analogišką verslo kultūrą ir startuoliams pritaikytą infrastruktūrą numatoma puoselėti ir vystomame „Technopolis Ozas“ biurų miestelyje Lietuvoje. „Dalinimosi žiniomis ir patirtimi kultūrą jau diegiame dabar – čia jau veikia SEB, „Western Union“, „CSC Baltic“, „Barclays“ technologijų centras kurių personalas entuziastingai įsitraukia į miestelio bendruomenės veiklas. Didžiąją daugumą startuoliams aktualių infrastruktūros sprendimų galėsime pasiūlyti kuomet bus baigtas vystyti DELTA biurų pastatų kompleksas“ – sako L. Paukštė.

Išskirtinės sąlygos ir be rūpesčių gyvenimas startuoliams šalia rinkos lyderių

„Startuoliams renkantis vietą, kurioje vystys savo veiklą ne mažiau svarbu už veiklos sinergiją su kaimynais ir pačios biuro patalpos bei paslaugos. Na, o veiklos pradžioje, šie poreikiai netgi kur kas specifiškesni“ – komentuoja „Technopolis“ Lietuvoje atstovė.

„Dėl tos priežasties mes taip pat teikiame ir buveinės registravimo vietos paslaugas, siūlome mobiliąsias darbo vietas, galimybę pasinaudoti susitikimų kambariais, kopijavimo ir visas kitas įprastas biuro paslaugas. Lanksti ir mūsų patalpų nuoma – galime pasiūlyti išsinuomoti nedidelį kabinetą ar darbo vietą. Na, o iš čia nuolatiniam darbui įsikūrusių įmonių perimame ir visus buities rūpesčius – patalpų valymą ir priežiūrą, jei toks poreikis yra“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)