Be kita ko, svarstoma valstybės bankroto atveju Graikijoje įvesti kapitalo srautų kontrolę. Taip pat diskutuojama apie skolų nurašymą šaliai. Vokietijos vyriausybė pareigūnai esą šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauja ir su Europos centriniu banku. 

Vis dėlto konkretaus plano, kaip reaguoti į galimą Graikijos bankrotą, vyriausybė neturi, rašo laikraštis, cituodamas aukštą diplomatą, teigiantį, kad kanclerė žino, jog nebeužteks laiko iki birželio 30-osios išgelbėti Graikiją.

Traukiasi iš derybų su Graikija

Tarptautiniai Graikijos kreditoriai padidino Atėnams spaudimą, nes Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareigūnai iš derybų pasitraukė ir išskrido namo. Fondo atstovas spaudai Gerry'is Rice'as kalba apie vis dar išliekančius milžiniškus skirtumus ir pabrėžia, kad iki susitarimo "dar labai toli", praneša BBC.

Pati Graikija siekia reformomis užsitikrinti finansinę savo kreditorių paramą, kuri padėtų išvengti gresiančio nemokumo ir leistų sumokėti 1,5 mlrd. eurų skolą TVF.

Tiesa, dar ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) prezidentas Donaldas Tuskas Graikiją įspėjo, kad laikas liautis "lošti iš pinigų" ir pats metas siekti susitarimo dėl šalies įsiskolinimų krizės. "Mano manymu, Graikijos vyriausybė turėtų realistiškiau į viską žiūrėti", - sakė jis.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras birželio 11 d. susitiko su Europos Komisijos (EK) vadovu Jeanu-Claude'u Junckeriu, tačiau susitikimo metu nepavyko pasiekti jokios rimtesnės pažangos. Šio vizito išvakarėse Atėnų vyriausybės vadovas buvo susitikęs su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais - pokalbio metu buvo pabrėžta, kad būtinos intensyvesnė derybos.

Iki šiol Europos Sąjungos ir TVF pareigūnai nėra patenkinti Graikijos į 7,2 mlrd. eurų vertės finansinę paramą mainais siūlomomis reformomis. Šiuo metu galiojanti paramos sutartis baigiasi jau birželio pabaigoje.

TVF atstovas G. Rice'as žurnalistams Vašingtone pareiškė, kad mažinant skirtumus tarp TVF ir Graikijos atstovų per derybas Briuselyje "nebuvo jokio progreso", todėl abi komandos grįžo į savo šalis. Tiesa, jis pabrėžė, kad "TVF derybų stalo niekada nepalieka. Ir toliau (derybose) dalyvausime, tačiau šio metu, kaip niekad anksčiau, viskas priklauso nuo Graikijos veiksmų".

Susitarimas dėl Graikijos nedalyvaujant TVF būtų „neįsivaizduojamas“, sako Eurogrupės vadovas

Prasiskolinusios Graikijos finansinio gelbėjimo susitarimas būtų „neįsivaizduojamas“, jeigu į jį nebūtų įtrauktas Tarptautinis valiutos fondas (TVF), penktadienį pareiškė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas.

Jeigu į šį procesą nebūtų įtrauktas TVF, tokia sutartis būtų „neįsivaizduojama, nes jai reikalingas deramas turinys, o jeigu jos turinys būtų deramas, TVF taip pat dalyvautų“, J.Dijsselbloemas sakė žurnalistams Hagoje kitą dieną po to, kai TVF atšaukė savo delegaciją iš derybų su Atėnais.

„Standard & Poors" sumažino Graikijos skolinimosi reitingą

Tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poors" sumažino Graikijos skolinimosi reitingą nuo CCC+ iki CCC, o reitingo prognozę nustatė neigiamą. Apie tai pranešama agentūros interneto tinklapyje.

"S&P" vertinimu, susidaro didelė galimybė, kad per ateinančius 12 mėnesių šalis gali skelbti nemokumą. Agentūros analitikai primena, kad Atėnai atidėjo išmokos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) mokėjimą iki birželio pabaigos. Taip Graikija pasirinko vykdyti savo socialinius įsipareigojimus.

Graikijos premjerui A. Tsipras) iki šiol nepavyko susitarti su tarptautiniais kreditoriais dėl skolos išmokėjimo. Daugiausiai prieštarų kelia Graikijai taikomas reikalavimas imtis ekonominių reformų, kuriomis būtų sumažintos valstybės išlaidos, bei įvesti šalyje "taupymo režimą". Iš dalies toks žingsnis sukels pensijų mažėjimą ir mokesčių padidėjimą. Tik priėmus tokį sprendimą TVF pasirengusi tartis su Atėnais.

Iki šiol Europos Sąjungos ir TVF pareigūnai nėra patenkinti Graikijos į 7,2 mlrd. eurų vertės finansinę paramą mainais siūlomomis reformomis. Šiuo metu galiojanti paramos sutartis baigiasi jau birželio pabaigoje.

Stringant deryboms dėl Graikijos skolų, graikų bankų akcijos pinga

Kelių didžiausių Graikijos bankų akcijų vertė žymiai smuko Atėnų akcijų biržoje po to, kai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasitraukė iš derybų, informuoja BBC.

Graikijos nacionalinio banko akcijų vertė nukrito beveik 6 proc., o "Piraeus Bank" ir "Alpha Bank" akcijos atpigo daugiau nei 5 proc.

Ketvirtadienį Briuselyje TVF pareigūnai pasitraukė iš derybų su graikų politikais ir išskrido namo. Anot jų, toks sprendimas priimtas dėl vis dar išliekančių "milžiniškų skirtumų".

Iki šiol Europos Sąjungos ir TVF pareigūnai nėra patenkinti Graikijos siūlomomis reformomis mainais į 7,2 mlrd. eurų finansinę paramą. Šiuo metu galiojanti paramos sutartis baigiasi jau birželio pabaigoje.

Graikija šį mėnesį keturiomis dalimis turi pervesti TVF 1,5 mlrd. eurų.

Ketvirtadienį akcijos Atėnų akcijų biržoje šoktelėjo, sustiprėjus lūkesčiams dėl Graikijos derybų su kreditoriais.

Indeksas šoktelėjo per 14 proc., tai buvo didžiausias jo prieaugis per kelias savaites.

Tačiau TVF pasitraukimas iš derybų atnaujino investuotojų susirūpinimą.

Penktadienį euro zonos finansų ministrų grupės pirmininkas Jeroenas Dijsselbloemas pareiškė, kad susitarimas be TVF "neįsivaizduojamas". Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino visas partijas derybas tęsti.

Kalbėdama per verslo konferenciją Berlyne, A. Merkel kalbėjo: "Jeigu bus noras, bus ir būdas, tačiau norą turi pareikšti visos pusės, todėl svarbu toliau kalbėtis vieniems su kitais".

Apklausa: dauguma vokiečių nenori, kad Graikija liktų euro zonoje

Remiantis penktadienį paskelbtais apklausos rezultatais, dauguma vokiečių nebenori, kad Graikija liktų euro zonoje, informuoja "EUbusiness".

51 procentas vokiečių pasisako prieš tai, kad Graikija, jau kelis mėnesius nesėkmingai bandanti pasiekti susitarimą su savo kreditoriais dėl skolų, toliau naudotųsi bendrąja Europos valiuta, rodo ZDF valstybinės televizijos užsakyta apklausa.

Tik 41 proc. respondentų sako, kad Graikija turėtų likti euro zonoje, rodo Manheimo tyrimų grupės "Politbarometer" apklausos rezultatai.

Maždaug prieš šešis mėnesius 55 proc. vokiečių norėjo, kad Graikija liktų euro zonoje.

Apklausa buvo atliekama birželio 9-11 dienomis, telefonu apklausta 1230 žmonių.