„Pasaulį norima padalinti į mūsų ir svetimą“,– Maskvoje vykusioje Vokietijos Bundestago stažuotės IPS (tarptautinė parlamentinė stipendija) alumnų konferencijoje pranešimą skaitė akademikas. Jis paaiškino, kad EAS tuomet tampa sava, nors ekonomiškai ir ne tokia svarbi. Žmonės ją remia iš psichologinių, patriotinių paskatų. Tuo tarpu į daug skaidresnę, sustyguotą, gerai veikiančią ES žvelgiama kaip į svetimą ir keliančią problemas.

„Rusijoje kalbama per mažai apie realią naudą. Žinomi tik lozungai – už ką mes galime būti dėkingi Vladimirui Putinui. Tiek težino tauta,“ – kalbėjo S. Utkinas.

Skaičiai kalba už save

Sergejus Utkinas
„Jei girdite, kad Rusijai nesvarbi prekyba su ES, svarbesnė su EAS – tai nerimta. Skaičiai kalba už save“, - S. Utkinas aiškina, kad Rusijos prekyboje didžioji pyrago dalis vis dar atitenka partnerystei su ES. Jo turimais duomenimis – 48 proc. Analitikas pabrėžia, kad Rusijai pritaikytos sankcijos Ukrainos krizės metu paveikslą pakeitė neypatingai, nes prekybos apimtys sumažėjo vos 1 proc. nuo 49 proc. iki 48 proc. „Net ir pritaikius sankcijas, ES išlieka svarbiausiu Rusijos prekybos partneriu“, – sakė jis.

Tuo tarpu tarp Rusijos, Kazachstano, Baltarusijos, Armėnijos ir Kirgizijos sudarytai EAS Rusijos prekybos apimtyse tenka tik 6,7 proc. „Nereikia to ignoruoti, bet jos svarba neprilygsta ES“, – mano mokslininkas.

Kita vertus, prekybos apimtys nepriklauso vien nuo sudarytų bendrijų, nes štai prekyba su Kinija be jokių specialių sutarčių siekia 11,3 proc. ir prilygsta prekybai su visomis NVS šalimis (apie 12 proc.). „Kinija yra tiesiog tokia jėga, su kuria visi nori prekiauti,“ – sako jis.

EAS vyrauja protekcionizmas

S. Utkinas sutinka, kad jei EAS funkcionuos gerai, visiems bus gerai, tačiau kol kas dėl šios bendrijos kyla daug klaustukų. Šių valstybių ypatinga ekonomikos ir politinė struktūra, kurioje veši biurokratija, korupcija, protekcionizmas, oligarchinės struktūros.

„Rusijos valdžioje vyrauja nuomonė, kad protekcionizmas gali būti naudingas“, - S. Utkinas apgailestauja, kad šalyje numojama ranka į Vakaruose gają logiką, kad svarbiausia kuo daugiau konkurencijos ir kuo mažiau barjerų.

EAS vadinima lygiaverčių partnerių bendrija, o tai yra toli nuo tiesos, nes absoliuti dalis bendro bruto produkto yra iš Rusijos, teigia S. Utkinas. Jo turimais duomenimis, iš maždaug 4 trilijonų dolerių jungtinio EAS BVP apie 3,5 yra Rusijos įnašas. „Jei kalbame apie Eurazijos sąjungą, iš tiesų kalbame apie Rusiją plius pusę trilijono“. Jis pastebi, kad negalima lyginti to su Vokietijos ekonomine galia ES, nes Vokietijos dalis sudaro apie 20 proc. jungtinio BVP. Apskritai, EAS lyginimas su ES, jo nuomone, nėra tikslus, nes ji kuriama nelygiaverčiais principais.

Pasak akademiko, Kazachstano buvimo sąjungoje argumentai irgi turi patriotinį naratyvą, nes iš esmės tikrasis EAS idėjos autorius yra vėl perrinktas prezidentas N. Nazarbajevas. Baltarusija priklausoma nuo Rusijos šiaip ar taip, tad jai logiška buvo prisijungti. Su Azarbaidžanu konfliktuojanti Armėnija renkasi sąjungą dėl saugumo. Kirgizijai taip pat labiau apsimoka priklausyti bent kokiai bendrijai.

Akademikų nesiklauso

Akademikas mano, kad svaičiojimai apie artėjantį Rusijos ekonomikos žlugimą V. Putino rimtai negąsdina, todėl Rusija ėmėsi Eurazijos projekto. S. Utkinas svarsto, kad V. Putinas iš principo jaučia poreikį geopolitiškai įtvirtinti savo galią, todėl kai kurių kaimynių ar įtakos zonose buvusių valstybių apsisprendimas pasirašyti su ES Asociacijos sutartį ir kalbos apie norą apskritai prisijungti prie ES kelia nerimą Rusijai.

S. Utkinas pastebi, kad ankstesni bandymai ieškoti bendrų erdvių, svarstymai apie laisvosios prekybos zonos tarp ES ir EAS kūrimą iš esmės žlugo. Dabartinė geopolitinė situacija irgi nežada greitų pokyčių. Pasak jo, dar bent kelis metus tai bus misija neįmanoma. „Tam reikia pokyčių valdžioje ir skaidrumo ilgalaikėje perspektyvoje,“ – mano jis.

Akademikas visgi pataria nevesti paralelių tarp EAS ir Sovietų Sąjungos. Pasak jo, EAS yra tiesiog bandymas atkurti buvusią imperiją galios prasme, bet ne ekonomiškai, nesvarstoma apie planinės ekonomikos sugrąžinimą plačiu mastu. Bandomos naujos ideologinės nuostatos, nes komunizmas nepasiteisino. „Revizionizmas – tik šis elementas atpažįstamas,“ – teigia jis.

Pats S. Utkinas mano, kad jo pranešimas uždaro pobūdžio konferencijoje nepatiktų valdžiai, jie nepritartų jo argumentams. Mokslų akademijos atliekamos analizės visgi yra siunčiamos valdžiai, bandoma palaikyti dialogą su valstybinėmis institucijomis. Tačiau iš esmės į pastabas dėl ES ir EAS projekto nelabai kreipia dėmesį: „Kai reikia nuomonės kokiu egzotišku klausimu, apie kurį valdžia neturi laiko galvoti, mūsų įtaka įmanoma. Tačiau apie Vakarus valdžios aparatas įsivaizduoja suprantąs viską puikiai, o į akademinę bendruomenę žvelgia įtariai, kaip į neva įkvėptą Vakarų propagandos.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (949)