„Norėčiau padėkoti už didžiulį atliktą darbą“, - gyrė A. Butkevičius, pridūręs, kad dabar negalima sakyti, kad pinigai išdalinti, o darbas – nepadarytas.
Premjeras demonstravo ir storą aplanką, nurodydamas, kad tai – vien planuojami Darbo kodekso pokyčiai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė dėstė, kad problemos visada sprendžiamos fragmentiškai, tad dabar planuojama tai padaryti sistemiškai.
Pasak jos, Lietuva nuolat sulaukia iš Europos Komisijos rekomendacijų, kad šalyje nėra struktūrinių pokyčių, todėl dabar jie – parengti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva Lietuvoje kuriamas naujas socialinis modelis.
Siekiama į vieną visumą sujungti keturis ramsčius, ant kurių laikytųsi Lietuvos socialinė sistema, tai: darbo santykių liberalizavimas, „Sodros“ reforma, kuri apimtų pensijų ir motinystės išmokų pertvarką, skurdo mažinimo programa.
Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos vadovė, vadovaujanti Trišalei tarybai Gražina Gruzdienė tvirtino, kad nemato, kaip siūloma reforma bus daugiau naudos valstybei ir darbuotojui.
„Jeigu deklaruojame, kad padidės užimtumas ir sumažės atskirtis, tai kaip užimtumą gali padidinti viršvalandžių laisvas reguliavimas arba suminės darbo laiko apskaitos įvedimas?“ - klausė ji.
Projekte siūloma atsisakyti normuoto darbo dienos laiko paliekant 40 valandų darbo savaitę, paprastinti terminuotų darbo sutarčių sudarymą. G. Gruzdienė nepritaria ir planams sutrumpinti įspėjimo terminą ir išeitinės išmokos dydį atleidžiamiems darbuotojams.
Darbo kodekso projekte siūloma gerokai sutrumpinti tiek įspėjimo terminą atleidžiamiems darbuotojams, tiek išeitinės išmokos dydį. Siūloma, kad kad visiems darbuotojams įspėjimo laikotarpis prieš atleidžiant iš darbo būtų 1 mėnuo, dirbantiems trumpiau nei metus - 2 savaites, o likus 1-2 metams iki pensijos - 2-3 mėn. Šiuo metu Lietuvoje įspėjimo laikotarpis yra 2-4 mėnesiai.
Taip pat norima gerokai nukirpti išeitinės išmokos dydį iki 1 mėnesio, jei darbuotojas dirba trumpiau nei metus – dviejų savaičių atlyginimo dydžio išmoką, dabar Lietuvoje išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti nuo 1 iki 6 mėnesių.
Tai, ką darbuotojų atstovai vadina teigiamu pokyčiu, yra nauja nuostata, kad minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.
Kartu sutrumpinus įspėjimo terminą ir sumažinus išmokos dydį didinti bedarbių pašalpas.
Šiuo metu didžiausia nedarbo draudimo išmoka gali būti apie 300 eurų nepaisant buvusio atlyginimo. Projekte siūloma, kad pirmuosius tris mėnesius bedarbis gautų 50 proc. buvusio atlyginimo, kuri palaipsniui mažėtų, o devynis mėnesius nerandant darbo visiškai nutrūktų jos mokėjimas.
Be to, planuojama į socialinės apsaugos ir pensijų kaupimo sistemas įtraukti savarankiškai dirbančius žmonės, tai reiškia, kad jiems mokėti daugiau mokesčių.
Kartu, siūloma sumažinti mokesčius darbdaviams už samdomus darbuotojus, įvesti „Sodros“ lubas.
Ruošiamasi keisti ir motinystės išmokų skaičiavimo tvarką: iš esmės niekas nesikeistų einantiems vienerių metų vaiko auginimo atostogų, o pasirinkusiems dvejų metų atostogas antraisiais metais keistųsi išmokos dydis priklausomai nuo gauto darbo užmokesčio. Iki šiol antraisiais metais išmokos dydis dirbant nesikeitė.
Pagal dabar galiojančią tvarką planuojantys auginti vaiką gali pasirinkti ar eiti vienerių metų atostogų ir gauti 100 proc. arba eiti dvejų metų atostogų ir pasirinkti pirmaisiais metais 70 proc., o antraisiais 40 proc. išmokas.
Kritikavo profsąjungas
Premjeras A. Butkevičius pasidžiaugė, kad planuojamų Darbo kodeksų pataisų kiekis labai didelis.
„Šį darbą vertinų kaip vieną svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės metais“, - kalbėjo A. Butkevičius.
Premjeras dėsto, kad profesinės sąjungos nėra priešiškai nusiteikusios dėl siūlomų reformų, o kritikuojantys pateiktus pasiūlymus nėra su jais gerai susipažinę.
Vienu iš teigiamu pokyčiu jis įvardijo tai, kad dirbantieji ginčus su darbdaviais galėtų išspręsti darbo ginčų komisijose, be bylinėjimosi.
„Manau, kai susipažins su dokumentu, stipriai pakeis nuomonę“, - apie profsąjungas kalbėjo A. Buktevičius.
Vilniaus universiteto profesorius, Teisės fakulteto dekanas Tomas Davulis dėsto, kad Lietuvoje planuojama reformuoti darbo santykius ir sukurti daugiau galimybių verslui kurti darbo vietas.
O profsąjungų atstovai, pasak jo, į pasiūlymus veikiausiai yra neįsigilinusios.
„Darbo kodeksą mes pirmiausiai suprantame kaip darbo teises išreiškiantį ar įgyvendinantį instrumentą, bet įgyvendinimo, priežiūros prasme darbo teisių gynyba tampa efektyvesnė, labiau prieinama, profesinės sąjungos turi daugiau teisių į streikus, gauna galimybes dalyvauti atskirais atvejais taip pat ir įmonės valdyme“, - vardijo jis.
T. Davulis kalbėjo, kad ruošiamu Darbo kodeksu bus geriau užkertamas kelias diskriminacijai, piktnaudžiavimui, bus užtikrinamos lygios galimybės.
Pasak jo, akcinėse bendrovės darbuotojų atstovai turėtų gauti teisę dalyvauti tikraisiais nariais stebėtojų tarybose, moterys turi dalyvauti tikraisiais nariais akcinių bendrovių valdybose. T. Davulis dėsto, kad tai – modernūs ruošiamo teisės akto elementai.
Be to, pasak jo, siūloma įtvirtinti ir tai, kad jau dabar parašyta Europos Sąjungos teisės aktuose, pavyzdžiui, skatinti terminuotų sutarčių plėtrą.
„Lietuvoje terminuotos sutartys yra labiau draudžiamos nei leidžiamos“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, kai kalbama apie išeitines išmokas, svarbu konkurencinė aplinka.
„Mes norime pasakyti, kad Lietuva negali jaustis kitaip, kai yra konkurencija su kitomis valstybėmis. Jeigu Latvija ir Estija savo išeitines išmokas radikaliai sumažino iki vieno darbo užmokesčio išeinant iš darbo, tai mes turime nuo 1 iki 6 diskriminacinėmis nuostatomis dėl amžiaus, stažo – iš esmės mes nesukuriame to efekto, kurį norėtume turėti. Sumažinus išeitinę išmoką yra kompensuojama per didesnę socialinio draudimo išmoką“, - teigė T. Davulis.
