Nuo to laiko krymiečių euforija šiek tiek atslūgo: nepaisant to, kad 93 proc. gyventojų vis dar palaiko Rusijos prezidentą, pačiame pusiasalyje daug kas liko po senovei, rašo „Focus“ korespondentas Benas Krischke.
„Negalima sakyti, kad žvelgiant iš ekonomikos perspektyvos, krymiečių gyvenime įvyko kažkokių nuosmukių, tačiau pokyčių į gerąją pusę taip pat nėra“, - teigė Vienos lyginamųjų ekonomikos studijų instituto ekonomistas Vasilijus Astrovas.
Tiesa, 2,3 mln. Krymo gyventojų, V. Astrovo teigimu, teko patirti milžinišką infliaciją, kuri iki 50 proc. padidino maisto produktų kainas. „Tačiau išaugo 200 tūkst. valstybės tarnautojų atlyginimai ir pensijos, kurias pusiasalyje gauna 560 tūkst. žmonių“, - pažymi ekspertas.
Krymo gyventojai kenčia nuo maisto produktų pristatymo sutrikimų, nes dauguma jų gabenami iš Rusijos teritorijos keltais, kurie yra priklausomi nuo oro sąlygų. „Taip pat apribotos Krymo gyventojų galimybės keliauti: tokie tarptautiniai bankai kaip „Unicredit“ ir mokėjimų sistemos „Visa“ bei „Mastercard“ po Rusijos įvykdytos aneksijos nutraukė savo veiklą pusiasalyje, todėl visi mokėjimai atliekami grynaisiais pinigais“, - rašoma straipsnyje.
Sumažėjo ir Kryme poilsiaujančių turistų srautas. „Jeigu anksčiau į Krymą kasmet atvykdavo apie 6 mln. turistų, tai šiais metais jame apsilankė tik 3,5 – 4 mln. turistų, - teigė V. Astrovas. – Tiesa, dabar į Krymą vyksta daugiausia rusai, kurie renkasi brangesnius viešbučius ir palieka daugiau pinigų“.
Kryme kur kas blogesnė padėtis žmogaus teisių atžvilgiu, ypač kalbant apie Krymo totorius. Pasak tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ poskyrio Europai ir Vidurio Azijai vadovės Marie Lucas, „faktinė Krymo valdžia labiausiai persekioja ir diskriminuoja Krymo totorius“. „Mums žinoma daug atvejų, kai Krymo totorių diasporos atstovams buvo grasinama, jie buvo pagrobti ir kankinti. Mažiausiai septyniais atvejais žmonės dingo be žinios, bet valdžia nesiima jokių priemonių jų likimui išsiaiškinti“, - sakė ji. Panašiai elgiamasi ir su Ukrainą remiančiais aktyvistais.
„Be to, pusiasalyje galioja represiniai Rusijos įstatymai, ribojantys nuomonės ir susibūrimų laisvę, - pažymėjo M. Lucas. – Nesankcionuotų protesto akcijų dalyviai rizikuoja gauti stambią piniginę baudą ar net patekti už grotų, jei pažeidimas kartojasi“.
