„Europos Sąjunga atkakliai laikosi tolesnio aštrinimo kurso jau ir šiaip įtemptuose santykiuose su Rusija“, – sakoma ministerijos pareiškime, kuriuo komentuojamas ketvirtadienio vakarą Bendrijos diplomatijos vadovų neeiliniame susitikime Briuselyje priimtas sprendimas.
„Toks Briuselio vienpusiškas padėties Ukrainos vidaus konflikte vertinimas atima galimybę atlikti „nešališko tarpininko“ vaidmenį, – pažymi URM. – Kalbant apie Rusijos pusę, mūsų konkretūs pasiūlymai dėl Ukrainos krizės sureguliavimo ir europinio proceso grąžinimo į konstruktyvias vėžes lieka galioti.“
Ministerijos pareiškime sakoma, kad Maskvą stebina „skubotumas, su kuriuo vakar buvo priimti ES Užsienio reikalų tarybos sprendimai“.
„Tikriausiai bijojo, kad Minsko procesas tuojau atsinaujins ir kad gali pasikartoti rugsėjį ištikęs konfūzas, kai sankcijos Rusijai buvo sugriežtintos kitą dieną po to, kai buvo pasiektas susitarimas“, – komentavo URM, turėdama omenyje Baltarusijos sostinėje pasirašytą paliaubų susitarimą tarp Kijevo ir prorusiškų separatistų, kuris buvo nuolat pažeidinėjamas ir dabar faktiškai yra žlugęs.
„Beje, Briuselyje nieko nesuglumino ir tai, kad dabartinis padėties pietryčių Ukrainoje paaštrėjimas buvo inicijuotas Kijeve kaip tik prieš ES (ministrų) susitikimą“, – priduria Rusijos URM, turėdama galvoje pastaruoju metu suintensyvėjusius susirėmimus, įskaitant praeitą šeštadienį įvykdytą ataką Mariupolio uostamiestyje.
Dėl raketų smūgio Mariupolyje, nusinešusio mažiausiai 30 žmonių gyvybių, Kijevas kaltina Maskvos remiamus separatistus.
'
„Liūdna, kad ES Užsienio reikalų taryba eilinį kartą tapo agresyvios mažumos, kuriai Ukrainos krizė tėra dingstis primesti rusofobišką požiūrį ir trukdyti normaliam bendradarbiavimui tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, įkaite“, – teigiama URM pareiškime.
ES: Rusijos parama separatistams turi tendenciją augti
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasmerkė praėjusios savaitės separatistų atakas Mariupolyje, per kurias žuvo vien civiliai gyventojai. „Taryba yra šokiruota dėl tokio didelio aukų skaičiaus“, - sakoma dokumente, kuriame Rusijos reikalaujama laikytis Minsko paliaubų susitarimo.
„Dėl blogėjančios situacijos Taryba, remdamasi Europos Sąjungos teise, sutaria iki 2015 m. rugsėjo mėnesio pratęsti ribojančias priemones, skirtas Ukrainos suverenumui ir teritoriniam integralumui grasinantiems ir paneigiantiems asmenims bei įmonėms, kurios buvo priimtos 2014 m. kovo mėnesį ir vėliau atnaujintos. Taryba taip pat ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją Užsienio reikalų tarybai per savaitę pateikti papildomą sąrašą, dėl kurio bus sprendžiama 2014 m. vasario 9 d.”, - rašoma dokumente.
Užsienio reikalų ministrai pabrėžė, kad Rusijos parama separatistams yra akivaizdi, tęstinė ir turinti tendenciją augti.
Europos Sąjungos šalių ministrai paragino Ukrainą imtis teisinių veiksmų, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas galėtų ištirti galimus nusikaltimus žmoniškumui, kurie buvo padaryti Ukrainos teritorijoje 2014-2015 m., bei prisijungti prie Romos statuto – tarptautinės sutarties, kuria remiantis veikia Tarptautinis baudžiamasis teismas.
Ministrai pasmerkė prieš keletą dienų įvykdytą kaukėtų žmonių reidą prieš nepriklausomą ATR televizijos kanalą Kryme esančiame Simferopolyje. ATR televizijos kanalas Kryme rengė naujienas, skirtas Krymo totorių mažumai ir buvo vienas iš paskutinių nepriklausomos žiniasklaidos balsų aneksuotame pusiasalyje.
Dokumente, be kita ko, pažymima, kad Rusija kvestionuoja tyrimą dėl Malaizijos keleivinio orlaivio numušimo, nors tyrimą vykdo visiškai nepriklausomi tarptautiniai ekspertai.
Dalis dokumento turinio skirta ir Ukrainos vyriausybei, kuri raginama greičiau vykdyti politines ir ekonomines reformas bei pademonstruoti konkrečius rezultatus, kurių reikalauja visuomenė.
„Europos Sąjunga reiškia rimtą susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės situacijos Donbaso regione Ukrainoje. Ji ragina visas šalis gerbti tarptautinę teisę, apsaugoti civilius gyventojus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus, užtikrinti netrukdomą prieigą pagalbos organizacijoms, kas atitinka tarptautinę humanitarinę teisę ir principus“, - sako ministrai.
Karas Ukrainoje 900 tūkst. gyventojų privertė palikti savo namus, apie 600 tūkst. tapo pabėgėliais. Europos Sąjunga pažymi, kad humanitarinėms reikmėms ir atstatymui ji yra skyrusi jau 95 mln. eurų paramos.