Gyvenimas Rusijoje: po kelių mėnesių bus dar blogiau

Sausis – sunkus metas paprastiems rusams, tačiau nieko paguodžiančio neprognozuojama ir per artimiausius mėnesius.

Paskolas turintys Rusijos gyventojai ir įmonės turi mokėti įmokas jau su žvėriškai iki 17 proc. padidintomis palūkanomis, kiti gi gruodį kilus panikai dėl rublio ateities išleido savo santaupas televizoriams ir buitinei technikai, tačiau ir toliau eidami į parduotuves nieko paguodžiančio nemato.

Rublio, kuris yra praradęs pusę savo vertės JAV dolerio atžvilgiu, situacija pernelyg nesitaiso. Praėjusią savaitę jis buvo priartėjęs prie kritinės – 68 rublių už dolerį – ribos, kai gruodį kilo visiška panika dėl valiutos. Šį pirmadienį kursas kiek atsitiesė ir ryte buvo 64,95 už dolerį, naftos barelio kaina sukasi apie 50 JAV dolerių.

Praėjusią savaite rublis taip skaudžiai reagavo į iki 45 JAV dolerių už barelį smukusią naftos kainą.

Rusiją tyrinėjanti analitikė Lilija Ševcova praėjusią savaitę pripažino nežinanti, kaip rusai reaguos, kai gaus gerokai padidėjusias sąskaitas už komunalines paslaugas.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas Marius Dubnikovas DELFI sakė, kad toliau smunkantis rublio kursas paprastiems rusams reiškia dar mažesnę perkamąją galią ir pabrangusias importines prekes, kurių Rusijoje netrūksta.

„Netgi propagandinės Rusijos televizijų laidos ima vis daugiau dėmesio skirti maisto ir kainoms, rublio kursui. Toks dėmesys rodo, kad šios temos Rusijos gyventojams tampa vis aktualesnės. Produktų brangimas ir santaupų nuvertėjimas eina į pirminį planą. Net ir laidose, kuriose viskas pateikiama optimistiškai Rusijoje ir pesimistiškai visur aplinkai tenka apie tai kalbėti. Tiesa, laidose susirūpinusios priežiūros institucijos tik žada kontroliuoti kainas, kad jos nebūtų dirbtinai didinamos“, – pastebėjo analitikas.

Sausio viduryje paskolas turintys Rusijos gyventojai ir įmonės pajus gruodį nuo 10,5 proc. iki 17 proc. padidintas bazines palūkanų normas, nes jiems reikės mokėti įmokas jau remiantis didesnėmis palūkanomis.

„Taigi tai jau pradeda kenkti. Be to, iš oficialių Rusijos pareigūnų jau galima išgirsti, kad gali tekti įvesti kapitalo judėjimo apribojimus. Jeigu prieš mėnesį kalbėjome, kad tokie veiksmai gali būti panaudoti, tai dabar patys rusai kalba, kad tai gali būti kraštutinė priemonė, bet be jos galima ir nesusitvarkyti. Tai būtų dar vienas smūgis, nes tai apsunkintų ir įmonių gyvenimą“, – teigė jis.

Analitikas atkreipia dėmesį, kad praėjusią savaitę naujas žemumas pasiekusi naftos kaina Rusijai kirs po maždaug dviejų mėnesių.

„Rusijoje ir daugelyje pasaulio šalių nafta prekiaujama taip, kad po užsakymo ji patiekiama praėjus dar pora mėnesių, nes kai jie parduoda naftą po 45 JAV dolerius už barelį, įtaką pajus po kelių mėnesių, kai ateis pinigai. Tada biudžetas susidurs su dar didesnėmis problemomis, kurių netgi galbūt neprognozavo prieš mėnesį ar pusantro. Lygiagrečiai rublio vertė krenta, o tai irgi spaudžia vietos gyventojų pajamas“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Niekas nenori rublių

Taip pat Rusijoje buvo aiškiai pasakyta, kad biudžetinio sektoriaus darbuotojams negali didėti atlyginimai, mokamos metinės ir panašios premijos.

„Ko gero, per artimiausią mėnesį ar du situacija vis aštrės. Patys rusai pasakoja, verslai ten stoja dėl įvestų sankcijų, niekas nenori atsiskaitymų už paslaugas rubliais. Taip pat prekių brangimas tampa vis aktualesnis, nes žmonių pajamos nedidėja, o išlaidos auga kiekvieną dieną. Natūralu, kad tai kelia įtampą ir situacija šalyje prastėja. Turbūt sunku surasti žmogų Rusijoje, kuris pasakytų, kad po mėnesio gyvensime geriau“, – pripažino pašnekovas.

Bandydama taisyti situaciją, jo žodžiais, Rusijos valdžia turėtų stengtis stabilizuoti situaciją Ukrainoje ir siekti, kad sankcijos būtų sušvelnintos arba netgi atšauktos.

Didžiulį kainų šuolį fiksuoja ir infliacija, kuri gruodį siekė 11 proc., maisto produktų infliacija – 15 proc. Tačiau pašnekovas neatmeta, kad reali infliacija gali būti didesnė nei skelbiama oficialiai.

„Taip pat kol naftos kaina risis žemyn, tol jai bus vis sunkiau pataisyti situaciją, nes pusę biudžeto pajamų sudaro naftos eksportas, o kitą pusę – kiti mokesčiai. Šiuo atveju Rusija kenčia dviem aspektais, nes nafta pinga labiau nei tikėtasi, o iš kitos pusės – vartotojų pasitikėjimas yra pakirstas, taigi šiemet jie vartos mažiau nei praėjusiais metais, Taigi bus mažiau mokesčių. Ne veltui kai kurie pareigūnai neatmeta, kad gali didėti mokesčiai“, – teigė M. Dubnikovas.

Dar viena problema, kad gruodį bijodami nacionalinės valiutos kracho, rusai išleido labai daug pinigų.

„Per gruodį buvusį ažiotažą Rusijos gyventojai labai išsileido pinigus: siekdami apsaugoti pinigų vertę ir negalėdami jų konvertuoti į dolerius, jie pirko automobilius, televizorius ir visa kita, ką galėjo nupirkti. Problema yra tai, kad jeigu nusiperki tris televizorius, tai jie džiugina labai trumpai, gali daugiau ko nors pažiūrėti, bet valgyti nuo to daugiau neturėsi. Taigi jie santaupas sudėjo į nelikvidžias ir vertę prarandančias prekes. Taigi Rusijos padėtis yra nepavydėtina“, – komentavo pašnekovas.

Nebenori, kad jų gyvenimas prastėtų

Apie vis prastėjantį rusų gyvenimą kalbėjo ir Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje viešėjusi Rusiją tyrinėjanti analitikė Lilija Ševcova interviu LRT televizijai sakė, kad Rusijos žmonės dar neatsidūrę beviltiškoje situacijoje, todėl yra pasirengę pakentėti.

„Bet kiek jie kentės, mes nežinom, nes vasarį ir kovą gavę sąskaitas už komunalines paslaugas žmonės pamatys, kad jos išaugo du ar tris kartus, nes rublis prarado pusę savo vertės. Žmonės išvys kitokią ateitį ir nesu užtikrinta, kad net tyli, nuolanki, priklausoma rusų visuomenė pratęs sutartį su prezidentu, kurioje būtų punktas „leidžiame tau daryti viską, ką nori“ Ukrainoje, Lietuvoje (nes norim didžiosios valstybės), su sąlyga, kad nesirūpintume savo pragyvenimo lygiu. Manau, kad rusai su tuo nebesutiks. Kodėl? 62 proc. rusų, tikint apklausomis, nebenori, kad prastėtų jų pragyvenimo lygis, jie nepasirengę gyventi blogiau“, – kalbėjo ji.

Pamiršo, ką reiškia mokėti neklausiant kainų

Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas DELFI taip pat sakė, kad verslininkai jaučia blogėjantį Rusijos žmonių gyvenimą.

„Tai labai priklauso nuo socialinio sluoksnio, kuriam priklauso gyventojas. Teko bendrauti su turtingesniais rusais, tai jų gyvenimas nelabai pasikeitė. Pasikeitęs gyvenimas Rusijoje matomas ir iš tos šalies turistų elgesio: žmonės pradėjo labiau skaičiuoti. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau sanatorijose jie nakvynę ir paslaugas pirkdavo neklausdami kainos, tai dabar klausia ir renkasi tik tai, kas įskaičiuota į kainą. Taigi būdami užsienyje rusai labai gerai jaučia, kaip jie gyvena. O namuose jie pakeitė savo pirkimo įpročius, dabar labiau renkasi vietinius gaminius, nes jie yra įperkamesni. Taigi gyvenimo kokybė suprastėjo vidutiniam ir žemesniam sluoksniui“, – komentavo jis.

DELFI primena, kad Rusija nuo rugpjūčio pradžios taiko atsakomąsias sankcijas ir neįsileidžia vakarietiškų maisto ir žemės ūkio produktų.

Taigi į Rusiją iš maisto produktų lietuviai eksportuoja vos keleto rūšių produktus: dribsnius, sultis, alų.

„Dabar sunku spręsti, kaip prastėjantis gyvenimas pasikeis pardavimai, nes buvo šventinis periodas, kai žmonės šiek tiek atsipalaiduoja. Todėl tikslius pasikeitimus galėtume įvertinti, kai baigsis pirmasis ketvirtis. Tačiau faktas, kad kainos krito ir prekių apyvartumas lėtėjo“, – kalbėjo G. Bagušinskas.

Šiemet Rusijos ekonomikai nieko gero neprognozuoja ir tarptautinės institucijos. Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ prognozuoja, kad Rusijos bendrasis vidaus produktas 2015 metais mažės 5,5 proc., kita tarptautinė agentūra „Fitch“ mato 4 proc. smukimą.

Rusijos ekonomikos plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas yra sakęs, pareiškė, kad, jeigu naftos kaina 2015 metais laikysis ties 45 dolerių už barelį riba, Rusijos BVP sumažės 4-5 proc.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!