Apie tai informuoja BBC.
Dalis Vokietijos verslininkų kritikuoja naująjį įstatymą.
Panašios priemonės įvestos ir kai kuriose kitose Europos šalyse, įskaitant Norvegiją, Italiją ir Nyderlandus.
„Šis įstatymas svarbus siekiant lygybės“, – trečiadienį Parlamentui sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri iš pradžių nepalaikė minėtos reformos. -Taip nuspręsta ir taip bus. Mes negalime išsiversti be moterų gebėjimų.“
Moterų reikalų ministrė Manuela Schewesig trečiadienį visuomeniniam radijui sakė nemananti, kad didelė dalis pozicijų liks neužpildyta dėl kandidačių trūkumo.
„Yra pakankamai daug moterų, kurios yra kompetentingos atlikti labai svarbius darbus“, – sakė ji.
Kaip praneša žiniasklaida, naujosios taisyklės bus taikomos maždaug šimtui bendrovių, į kurių stebėtojų tarybas įeina darbuotojų atstovai.
Nors kvotų šalininkai pritarė trečiadienį priimtam, pasak jų, „novatoriškam“ sprendimui, kritikai, tarp jų Vokietijos pramonės federacijos vadovas Ulrichas Grillas, teigia, kad kvotų sistema duos priešingų rezultatų. Jis tvirtina, kad savanoriškos schemos yra daug efektyvesnės pritraukiant moteris į aukštas pozicijas.
Per 80 proc. Vokietijos įmonių vadovų pozicijų užima vyrai, rašo „Deutsche Welle“, nors apie 40 proc. federalinio ministrų kabineto narių yra moterys.
Iš 160 garsesnių bendrovių moterys sudaro 17,4 proc. stebėtojų tarybos narių ir tik 6,1 proc. – direktorių tarybos narių, rašė „Spiegel Onlie“.
Kanclerės A. Merkel kabinetas turi pritarti kvotų įstatymo projektui gruodžio 11 dieną, vėliau jam dar turi pritarti parlamentas, nors pastaroji procedūra laikoma tik formalumu.
Pernai Europos Komisija sakė svarstanti galimybę priversti įmones didinti moterų skaičių valdyboje.
