Apsilankymas ant Kernavės piliakalnių vers krapštyti pinigines

Jau po dvejų metų į Kernavę aplankyti piliakalnių atvykstantys miesto svečiai į žmogaus nesugadintą gamtos kampelį galės patekti susimokėję ekologijos mokestį. Kernavėje, netoli miesto bažnyčios, jau pastatytas informacinis pastatas, kuriame bus skaičiuojami lankytojai ir renkamas mokestis.

Kitų metų vasarą Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas užbaigs Europos Sąjungos (ES) paramą gavusį projektą, kuris turėtų atgaivinti pirmąją Lietuvos sostinę. Rezervato direktorius Saulius Vadišis tiki, kad investicijos į istorinę vietą sujudins ir verslininkus – kursis turistams reikalinga infrastruktūra.

„Tikimės, kad projektas atgaivins Kernavės miestą ir verslus čia, vystysis infrastruktūra. Jau dabar savivaldybė mato tam reikalą ir tvarko pagrindinę alėją“, - kalbėjo rezervato vadovas. Nors Kernavėje šiuo metu veikia viena kavinė, pasak S. Vadišio, savaitgaliais paklausa maitinimo paslaugoms ypač išauga. Verslius lietuvius į Kernavę trauks ir savivaldybės pastatytas turgelis.

Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimui skirta 3,8 mln. Lt iš ES struktūrinių fondų.

Į Kernavę užsukę lankytojai jau nuo 2011 m. gali apsilankyti atnaujintame Kernavės muziejuje. Nuo 2016 m. istorinis miestas svečius pasitiks naujomis pramogomis: apie porą kilometrų besitęsiantys pažintiniai takai, kapavietės rekonstrukcija, įrengta apžvalgos aikštelė ant Balto kalno.

Bene daugiausia smalsuolių trauks naujai pastatytas etnografijos kraštotyros muziejus po atviru dangumi – Skansenas. Pagal švedų tradiciją atkurtas viduramžių medinį miestą sudarys trys sodybos, kuriose gyveno ir dirbo kauladirbių, kalvių ir juvelyrų šeimos.

Prie Kernavės bažnyčios pastatytas įėjimo-informacinis centras, kuriame nuo 2016 m. planuojama apmokestinti patekimą į piliakalnių teritoriją. S. Vadišis teigia, kad mokestis neturėtų viršyti 1 euro žmogui. Mokestis bus renkamas tik sezono metu ir informacijos centro darbo metu. Nuo mokesčio bus atleisti Kernavės gyventojai, vaikai iki 16 metų.

Šiuo metu rezervate įrenginėjamos ir vaizdo kameros, kurios padės akyliau stebėti ir kontroliuoti nekultūringus istorinės vietos lankytojus.

„Prižiūrėti apie 100 hektarų nėra taip paprasta. Mokestis bus renkamas, kad palaikyti infrastruktūrą“, - teigė S. Vadišis. Pagal ES paramą gavusį projektą įvykdžius darbus turėtų būti sukurtos trys darbo vietos, tačiau lėšomis jų finansavimui rezervatas turės apsirūpinti pats.

Nuo 2016 m. pradėsiantis veikti etnografinis kraštotyros muziejaus jau beveik užbaigtas. Kernavėje jau iškilę dešimt medinių pastatų, aptvertų medine aukšta tvora. Aukšta tvora nuo sodybų atskirta ir miestelio gatvė.

Rezervato direktorius pasakojo, kad miestelis pastatytas pagal atliktus trijų sodybų archeologinius kasinėjimus Kernavėje.

„Ko nežinojome, to nedarėme“, - viduramžių miesto autentiškumą užtikrino S. Vadišis. Vienintelė detalė, kurios rezervato atstovai neatkurs – miestelio gatvės grindinio iš lentų, nes šis lankantis dideliam skaičiui turistų būtų nepraktiškas.

Rezervato vadovas planuoja, kad sodybose bent sezono meto savaitgaliais vyks gyvas viduramžių amatų demonstravimas. Po dvejų metų į Skanseną turėtų persikelti ir Gyvosios archeologijos dienos. Vienoje iš sodybų įkurta ir veikianti pirtis.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!