Vis dėlto, ar galime teigti, kad valstybės politika pasiteisino? Pažvelkime giliau.
Pajamų pokytis – nepastebimas
„Danske Bank“ užsakymu tyrimų bendrovės RAIT rugpjūtį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 64 proc. Lietuvos gyventojų, antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių senatvei maksimaliu būdu, teigė visiškai nepajutę sumažėjusių pajamų.
Paklausti, kokią įtaką jų finansams daro kaupimas antros pakopos pensijų fonde vadinamuoju 2+1+1 būdu, kuomet gyventojas skiria 2 proc. bazinę įmoką iš „Sodros“, 1 proc. darbo užmokesčio dydžio asmeninę įmoką bei gauna 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paramą, 64 proc. gyventojų nurodė, kad visai nepastebėjo sumažėjusių pajamų.
Tačiau kokios nuomonės buvo likusieji?
Vienas iš dešimties
Toje pačioje apklausoje dar 21 proc. respondentų teigė, kad pastebėjo sumažėjusias pajamas, tačiau pridūrė, kad tai beveik neturėjo įtakos jų finansams. Ir dar 10 proc. antrosios pakopos dalyvių teigė, kad pastebėjo sumažėjusias pajamas bei, kad sumažėjimas buvo skausmingas jų finansams.
Taigi, dėl kaupimui atidėtos pajamų dalies ir dėl to atitinkamai sumažėjusių pajamų, neigiamo efekto didžioji dauguma gyventojų nepajuto.
Kas dažniau rinkosi maksimalų kaupimą? Tyrimas atskleidė, kad jį dažniau rinkosi aukštesnio išsimokslinimo, 25-54 metų amžiaus ir samdomą darbą dirbantys asmenys.
Kas laukia ateityje?
Prognozuojama, kad dėl senėjančios visuomenės ir neigiamų tendencijų darbo rinkoje po kelių dešimtmečių valstybės socialinio aprūpinimo sistemai taps vis sunkiau užtikrinti adekvatų pensininkų aprūpinimą.
Pasirinkusieji maksimalų kaupimą, tikėtina, sukaups gerokai daugiau, negu tie, kurie neskiria asmeninių lėšų kaupimui.
Kalbant apie pensijų reformą, manau, galima teigti, kad toks valstybės politikos žingsnis pasiteisino ir yra sveikintinas, tačiau čia pat reikia pastebėti, kad ne mažiau svarbu, jog papildomas asmeninis lėšų kaupimas savo pensijai šiandien taptų kiekvieno dirbančio piliečio prioritetu.