Lenkija Vilniuje pradėjo akciją – susidomėjo Briuselis

Sostinės viešojo transporto stotelių reklamos stenduose kviečiama krimsti lenkiškus obuolius. Lenkijos ambasada Lietuvoje tikisi, kad lietuviai prisijungs prie akcijos ir į savo pirkinių krepšelius dės nuo Rusijos embargo kenčiančių Lenkijos maisto gamintojų produktus. Tačiau ši socialinė akcija gali sulaukti ir Europos Komisijos dėmesio.

Jau antra savaitė Vilniaus autobusų stotelėse galima išvysti į krepšį krentantį obuolį. „Obuolių valgymas – taiklus pasirinkimas“ – skelbiama reklamoje, tačiau kartu siūloma rinktis ne bet kokį, o Lenkijoje išaugusį obuolį bei kitus lenkiškus produktus.

„Lenkiški maisto produktai – kokybė, sveikata, skonis“ – tvirtinama Lenkijos ambasados Lietuvoje užsakytoje socialinėje reklamoje.

VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, per šių metų antrąjį ketvirtį į Lietuvą iš Lenkijos vaisių ir daržovių buvo įvežta už 49,586 mln. Lt. Obuolių ir kriaušių importas siekė 15,286 mln. Lt. Prieš metus atitinkamai – 60,948 mln. Lt ir 12,38 mln. Lt.

Pagal šviežių vaisių ir daržovių importą Lietuvoje Lenkija užima trečią vietą po Olandijos ir Ispanijos.

Prieš Rusijos paskelbtą embargą lenkiškų obuolių eksportas į Rusiją sudarė apie 56 proc. viso obuolių eksporto iš Lenkijos. Praėjusį sezoną į Rusiją obuolių buvo eksportuota už 256 mln. eurų.

Lenkijos ambasada informuoja, kad socialinė reklama, primenanti apie lenkišką produkciją, atsirado ambasados iniciatyva. Krepšinio kamuoliu pavirtusio lenkiško obuolio reklama apgyvendinta trisdešimtyje Vilniaus autobusų ir troleibusų stotelių. Plakatai iškabinti praėjusią savaitę. Akciją žadama tęsti porą savaičių.

„Lenkiški obuoliai yra aukštos kokybės lenkiškų žemės ūkio ir maisto produktų simbolis. 2012-2013 metų sezoną obuolių iš Lenkijos eksportas pasiekė 1,2 mln. tonų ir sudarė 438 mln. eurų vertę, šiandien Lenkija yra obuolių gamybos ir eksporto pasaulyje lyderė. Todėl manome, kad būtent šis vaisius turėtų būti mūsų kokybės vizitinė kortelė tarptautinėje arenoje“, – teigė Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jaroslawas Czubinskis.

Pasak jo, panašios reklaminės akcijos Lenkijos užsienio reikalų ministerijos kartu su Lenkijos sodininkų sąjunga vykdomos visame pasaulyje.

„Mes vertiname lietuviškų produktų kokybę, tačiau mūsų užduotis yra aukščiausios kokybės lenkiškų produktų reklamavimas, o tokios reklamos rezultatas – kiekvienais metais auganti lenkiškų produktų paklausa“, – teigė jis.

Lenkijos ambasada informuoja, kad ir toliau skatins Lietuvoje rinktis lenkišką prekę – rugsėjo 14 d. Vilniaus maratono metu bėgimo dalyviai ir žiūrovai bus kviečiami paragauti lenkiškų obuolių specialiai įrengtame stende.

„Ateityje mes planuojame organizuoti daugiau lenkiškų žemės ūkio ir maisto produktų reklaminių akcijų“, – prasitarė pašnekovas.

Oficialiai raginti pirkti prekę lietuvišką nesiryžta

Jau penkerius metus Lietuvoje vykstančios mugės „Rinkis prekę lietuvišką“ inicijavusios Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys teigia, kad reklaminių akcijų, siūlančių pirkti Lietuvos gamintojų, kenčiančių nuo Rusijos embargo, produkciją, nežada organizuoti. Tokias iniciatyvas slopina Europos Komisijos žvilgsnis.

Portalas DELFI jau yra rašęs, kad Europos teisė draudžia valstybėms proteguoti vietos gamintojus kitų bendros europinės rinkos dalyvių atžvilgiu.

„Tokiu atveju yra labai didelis visų Europos tarnybų dėmesys, kad prie tokių akcijų nebūtų prisidėjusi savivaldybė ar nebūtų skirta parama iš struktūrinių ar nacionalinių fondų, nes tai būtų traktuojama kaip vidaus rinkos pažeidimas. Atmetus Ukrainos ir Rusijos konflikto sankcijas, bet koks raginimas pirkti prekę lenkišką ar lietuvišką yra trukdymas Europos vidaus rinkos funkcionavimui ir mes (Lietuva – red.) ne kartą esame tirti, ar neremiame privačių gamintojų, o įrodome, kad tai yra privati iniciatyva“, – kalbėjo G. Rainys.

Pasak jo, skatinti vietinės produkcijos pardavimus reikėtų kitomis priemonėmis nei reklama.

„Sprendžiant iš mūsų patyrimo, manau, kad iškabinus plakatą, Europos Komisija tai gali priimti kaip pažeidimą“, – svarstė pašnekovas.

Pasak jo, šiuo atveju gyventojai patys turėtų būti sąmoningi ir rinktis Lietuvoje gamintus produktus: „Užsienyje pakankamai didelė dalis gyventojų suvokia iš kur pildosi biudžetas, sveikatos draudimo, pensijos fondai. Supranta, kad labiausiai jie pildosi, kai vietos gamybos įmonės sėkmingai realizuoja produkciją“.

DELFI primena, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija akciją „Pirk prekę lietuvišką“ buvo pradėjusi 1993 m. Vėliau ji pavirto „Metų gaminio rinkimais“, o įstojus į Europos Sąjungą išnyko. Vėliau idėja virto muge „Rinkis prekę lietuvišką“.