Prognozė paimta iš 2013 m. pasirodžiusios knygos „Socialinis draudimas Lietuvoje: kontekstas, raida, rezultatai“, kurią išleido Lietuvos socialinių tyrimų centras (autoriai: Romas Lazutka, Daiva Skučienė, Gediminas Černiauskas, Algirdas Bartkus, Jekaterina Navickė, Jolita Junevičienė). Veikalas jau dabar tapo parankine mokslininkų, studentų, valstybės tarnautojų knyga.

Skolą įveiksime apie 2025 m.?

Knygoje apstu prognozių, kurios, galbūt, kelia didžiausią masinės auditorijos smalsumą. Kad ir kokie dideli būtų mūsų lūkesčiai, kol didžiuma darbo jėgos nepakeista robotais, ekonomikos augimas priklauso nuo dirbančiųjų skaičiaus ir kvalifikacijos. Deja, autorių pateikiama statistika neleidžia viltis jokio demografinės būklės pagerėjimo. Tikėtina, kad jau kitąmet Lietuvoje bus 2990 tūkst. gyventojų, 2060-aisiais – 2441 tūkst. Šiuo metu vienam per 65 m. gyventojui tenka apie 4,3 darbingo amžiaus gyventojų, o 2060 m. vienam senjorui teks 1,9 darbingojo.

Akivaizdu, kad subalansuoti socialinio draudimo įmokas ir išmokas gali tik spartus darbo jėgos aktyvumo ir darbo našumo (produktyvumo) didėjimas. Vis dėlto, prognozuojamas darbo jėgos aktyvumo augimas yra nepakankamas, kad būtų bent kiek reikšmingiau atsvertos neigiamos gyventojų senėjimo pasekmės. Darbo našumo augimo tempas laipsniškai mažės, tačiau beveik visada iki 2060 m. viršys BVP vienam gyventojui augimo tempą. Tai savo ruožtu didintų socialinio draudimo pajamas. Deja, prognozuojamas trumpėsiantis darbo laikas atsveria palankų darbo našumo augimo poveikį.

„Šios tendencijos lems perskirstymo tarp kartų poreikio ir svarbos didėjimą ilgalaikėje perspektyvoje“, – rašoma knygoje. Kitaip tariant, vis aktualesnis bus klausimas, ar dirbančiųjų kartos neturėtų skirti senjorų išlaikymui daugiau savo visuminių pajamų.

Kadangi pensijų dydis Lietuvoje  priklauso nuo politinių sprendimų, lengviau patikimai apskaičiuoti kiek socialinių išmokų (be sveikatos draudimo) 2024 m. teks vienam apdraustajam – 3004,84 Lt per metus. Šįmet tenka 2481,48 Lt.

Geroji žinia, kurią dar reikia sugebėti įvertinti – SoDros skola šįmet siekia apie pusę milijardo litų, o 2024 m. jis gali siekti tik 26 mln. Lt.  „Šviesaus rytojaus“ viltis: dėl išmokų padidinimo 2008-2009 m. bei dėl krizės sumažėjusių įmokų susidariusi SoDros biudžeto skola gali būti įveikta apie 2025 m.

Reforma: ar kyla abejonių?

Kad ir kaip piliečiams rūpėtų vien skaičiai, įdomu ir tai, su kuo jie sieja pensijų didinimą – socialinio draudimo sistemos reforma.

Dr. D.Skučienei, vienai iš knygos autorių, kelia abejonių reformos aspektas, susijęs su 2-osios pakopos pensijų fondais: „Šiuo atžvilgiu sunku įvertinti reformos rezultatus. Jie abejotini dėl to, kad gyventojai neturi žinių, kaip reikėtų keisti savo investavimo kryptis. Tai verčia klausti, ar žmonės pasieks tą norimą rezultatą, arba tą rezultatą, dėl kurio tikina šios sistemos kūrėjai.“

Dr. R.Lazutka, kitas knygos autorius, sako, jog tikrai nereikės laukti iki 2060 m., kad SoDra būtų reformuota:

„Kaip tik dabar vyksta reforma. Tačiau Lietuvoje reformos tapatinamos su revoliucijomis“. Jis primena, kad šiuo metu vyksta labai reikšmingos permainos: nuosekliai vėlinamas pensinis amžius – 2026 m. jis bus 65 m. vyrams ir moterims.

Jo nuomone, labiausiai pasigendamas dalykas – išmokų indeksavimas, susietas su gyvenimo lygio kilimu ir infliacija: „Šito Lietuvos socialinio draudimo sistemoje nėra, ir tai labai blogai“, – pabrėžia mokslininkas.

Didžiulė SoDros skola atsirado dėl finansų krizės ir ekonominio sunkmečio – todėl dabar visi laukia kokių nors greitų sprendimų, kurie padėtų įveikti deficitą. Tačiau socialinis draudimas  anksčiau ar vėliau bus remiamas iš kitų mokesčių (pajamų, pelno, PVM ir t.t.) surinktomis lėšomis, nes vien draudimo įmokų nepakaks. R.Lazutka nurodo, kad jau dabar, pavyzdžiui,  Lenkijoje penktadalis socialinio draudimo išmokų imama iš biudžeto.

„Vargu, ar kas nors gali sukurti tokią pensijų sistemą, kuriai nereikėtų pinigų“, – sako R.Lazutka.

Nepagrįsti požiūriai

Knygoje konstatuojama, kad šalies gyventojų informuotumo apie SoDros sistemą spragos, iš esmės nepalankus požiūris į perskirstymą, sąlygoja nepasitikėjimą socialiniu draudimu. Tai pakursto žiniasklaida, skleidžianti nerimą keliančias žinias apie apie SoDros biudžeto deficitą ir skolą ekonominio nuosmukio metais.

Prie to prisideda gyventojų nusivylimas šalies politinėmis institucijomis ir nepakankamas SoDros sistemos išmanymas. Dėl to gyventojai jaučiasi bejėgiai: nesitikima turėti kokios nors įtakos su socialiniu draudimu susijusiems sprendimams. Didelė dalis Lietuvos gyventojų mano, jog jie niekaip negali daryti poveikio sprendimams dėl pensijų ir pašalpų dydžio, jų gavimo sąlygų ir pan.

Toks gyventojų požiūris nepalankus socialinio draudimo finansams, nes reikalingos didesnės administratorių pastangos kontroliuoti dalyvavimą bei įmokų mokėjimą. Vis dėl to, svyruojantis nepasitikėjimas SoDra neturi reikšmingos įtakos apdraustųjų skaičiaus pokyčiams: dėl to jie nei aktyviau dalyvauja, nei pasitraukia iš jos.

Viešojoje erdvėje paplitusi nuomonė, kad socialinio draudimo išmokoms labai didelę įtaką daro rinkimų ciklai. Paprasčiau kalbant – prieš Seimo rinkimus valdančios jėgos pakelia pensijas. Tyrimais nustatytas ryšys tarp Seimo rinkimų ir išmokų dydžių augimo yra statistiškai reikšmingas, tačiau silpnas. Daug didesnę įtaką daro makroekonominiai ciklai. Tiesiog keli pastarieji Seimo rinkimai sutapo su finansinėmis krizėmis ir ekonominiais pakilimais. Todėl socialinio draudimo išmokų šuolius prieš rinkimus tik iš dalies būtų galima priskirti su rinkimais susijusiems politiniams veiksniams.