Bylą pirmos, apeliacinės instancijos teismuose pralaimėjusios įmonės vadovas Giedrius Oliškevičius sako, kad teismai neįsiklausė į darbdavio argumentus, o sprendimą darbuotojo naudai priėmė dėl to, kad jis yra silpnesnioji pusė.

Rugsėjį įmonės skundas Aukščiausiajam teismui taip pat buvo atmestas darbuotojo naudai, sprendimas K. Vajėgai išmokėti 13,487 tūkst. litų moralinės žalos, išeitinę kompensaciją ir beveik 11 mėnesių atlyginimą yra galutinis ir neskundžiamas.

„Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir darbdavio taikyto psichologinio smurto ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą“, - konstatavo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, kurio nutarties nepakeitė Vilniaus apygardos teismas.

K. Vajėga iš viso įmonėje dirbo daugiau kaip trejus metus, pirmiausiai vadybininku, vėliau – prekybos vadovu. Teismo nuomone, darbuotojas buvo paaukštintas, nes jo darbas buvo vertinamas gerai, tačiau „per 4 mėnesius neteisėtai buvo paskirtos net trys drausminės nuobaudos, nustatyta, kad darbdavio neteisėti veiksmai truko ilgą laiką ir buvo sistemingi, kad ieškovo atžvilgiu buvo naudojamas intensyvus psichologinis smurtas, jis buvo viešai žeminamas, filmuojamas“.

Vadovo skambutis per atostogas: nuspręsta, kad tu nebereikalingas

Nukentėjęs K. Vajėga teismui paaiškino, kad psichologinė įtampa darbe padidėjo po to, kai 2012 m. kovą įmonės regionų vadovu buvo paskirtas Jonas Nostis ir reorganizuotas bendrovės darbas.

Tą patį mėnesį generalinio direktoriaus įsakymu K. Vajėgai skirta drausminė nuobauda, nes jis neužtikrino kliento produkcijos išdėstymo Akropolio „Maximoje“. Darbdavių nuomone, K. Vajėga netinkamai paruošė parduotuvę kliento „Kraft foods Lietuva“ apsilankymui - trūko prekių lentynose. O tai iš esmės pakirto pasitikėjimą K. Vajėga.

Tačiau byloje yra duomenų, kad Akropolio „Maxima“ darbuotojui buvo priskirta po to, kai su šia parduotuve nesusitvarkė prieš tai dirbęs prekybos vadovas, o K. Vajėga teismui paaiškino, kad įmonės „Kraft Foods“ atstovai apie vizitą atsiliepė neblogai. Be to, šio kliento vizito metu kitoje parduotuvėje – Žirmūnų „Rimi“ – lankėsi „Benetton“ atstovai, kur tuo metu ir buvo K. Vajėga. Grįžęs į darbą jis buvo paprašytas pasiaiškinti apie atliktus darbus ir, vadovaujantis jo tiesioginio vadovo Roberto Jablonskio pasiaiškinimu, gavo papeikimą.

„Ieškovas paaiškino, kad po to jis porą savaičių atostogavo, ir iki atostogų pabaigos likus 4 dienoms jam paskambino R. Jablonskis, iš kurio sužinojo, kad yra nuspręsta, jog ieškovas nereikalingas ir reikia, kad jis atvyktų penktadienį parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Ieškovas su tuo nesutiko, pasakė, kad pirmadienį ateis į darbą. Jam atėjus į darbą, generalinis direktorius G. Oliškevičius pasikvietė jį į kabinetą ir pasakė, kad jis turi dvi drausmines nuobaudas - už vakarėlį ir nepasiruošimą vizitui. Ieškovas paaiškino, kad jam nesutikus rašyti prašymo išeiti iš darbo savo noru, jis buvo iškeltas iš kabineto ir jam buvo pavesta dirbti vadybininko darbą“, - dėsto teismas.

Po pasiūlymo išeiti iš darbo savo norui, darbo sąlygos K. Vajėgai buvo pablogintos. Jis buvo iškeltas iš kabineto į posėdžių salę, iš jo buvo paimtos darbo priemonės, atjungtas internetas, pakeisti slaptažodžiai, uždrausta naudotis įmonės resursais.

Teismas nerado įrodymų G. Oliškevičiaus paaiškinimams, kad tokių priemonių buvo imtasi dėl to, kad ieškovas atsisakė dirbti, reikalavo nutraukti darbo sutartį ir išmokėti išeitinę kompensaciją.

„Tokie G. Oliškevičiaus paaiškinimai nepagrįsti objektyviais įrodymais, be to G. Oliškevičius teisme negalėjo paaiškinti priežasčių, kodėl darbuotojas taip galėtų elgtis (teisme aiškino, kad „prasidėjo kažkokia mistika“), - skelbiama nutartyje. - Darbdavio sprendimai dėl nušalinimo ar perkėlimo į kitas pareigas nebuvo įforminti, tačiau faktiškai toks sprendimas buvo įgyvendintas. Teismo posėdžio metu G. Oliškevičius daug aplinkybių neatsiminė, taip pat ir to, kad po šio incidento ieškovui K. Vajėgai savaitę nebuvo pavesta dirbti apkritai jokio darbo. Teisme G. Oliškevičius teigė, kad jis turėjo teisę duoti ieškovui bet kokius nurodymus dėl darbo, nes už tai jam buvo mokamas darbo užmokestis. Tiesioginis vadovas R. Jablonskis teisme taip pat paaiškino, kad po to, kai K. Vajėga buvo iškeltas iš kabineto, jis jam jokių užduočių nedavė, ką jis ten veikė nežino, ieškovas iškeltas iš kabineto buvo dėl to, kad nebūtų įtempta atmosfera.“

Byloje nustatyta, kad visi ieškovui pavaldūs vadybininkai buvo priskirti kitiems darbuotojams.

„Atsakovas tyčia stengėsi sumenkinti ieškovą jo kolegų akivaizdoje, viešai duodamas nurodymus dėl užduočių atlikimo, demonstruodamas aiškų priešiškumą kitų darbuotojų akivaizdoje, sudarydamas iš ieškovo kolegų komisiją jo atliktam darbui įvertinti. Kadangi ieškovas tinkamai vykdė darbines funkcijas, atsakovas neturėjo pagrindo drausminei atsakomybei taikyti“, - dėstoma nutartyje.

Bylos aplinkybės patvirtino, kad darbo santykiai įmonėje reguliuojami „pagal asmeninį įmonės vadovo ir savininko G. Oliškevičiaus nusistatymą, nepaisant darbo įstatymų reikalavimų“.

„Darbovietėje yra įprasta praktika, kai darbuotojams skiriamos drausminės nuobaudos už jų elgesį nesusijusį su darbu. „Prekybos marketingo paslaugos“ generalinis direktorius G. Oliškevičius teisme patvirtino, kad ieškovui K. Vajėgai ir kai kuriems kitiems darbuotojams 2011 m. vasario mėnesį buvo paskirtos drausminės nuobaudos už netinkamą elgesį – viešą santykių demonstravimą su pavaldiniais, įmonės vakarėlio - „krikštynų“ metu“, - skelbia teismas.

Atleido, nes į ligoninę vežė nėščią žmoną

Balandį įmonės darbuotojas pateko į kitą nemalonią istoriją: jis iš įmonei priklausančio spausdintuvo – skanerio elektroniniu būdu išsiuntė savo darbo sutartį. Teisme K. Vajėga paaiškino, kad jis buvo praradęs savo darbo sutarties egzempliorių, o dėl konfliktinės situacijos su darbdaviu ir dėl to, kad jam buvo uždrausta naudotis įmonės resursais, jis negalėjo pasidaryti šio dokumento kopijos, todėl nuskanuotą kopiją išsiuntė pažįstamam faksu.

Tą pačią dieną darbo metu K. Vajėgai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir po to jis buvo laikinai nedarbingas daugiau nei mėnesį - nuo 2012 m. balandžio 27 iki 2012 m. birželio 8 d. Grįžęs į darbą K. Vajėga gavo papeikimą už tai, kad išsiuntė darbo sutarties kopiją, kuri yra įtraukta į konfidencialios informacijos sąrašą. Tačiau teismas nustatė, jog tai nėra drausminis pažeidimas, nes dėl to nekilo jokių pasekmių ir neįrodyta ieškovo kaltė. Be to, kiti darbuotojai galėjo siųsti dokumentus, tad paskirta nuobauda buvo panaikinta kaip diskriminacinė.

Nuo to laiko užduotys K. Vajėgai pradėtos formuluoti raštu, o joms vertinti suburta ieškovo bendradarbių komisija. Teismas nustatė, jog užduotys buvo formuluojamos tendencingai, dėl to K. Vajėga nespėdavo jų atlikti – taip buvo siekiama sumenkinti žmogaus profesionalumą.

Birželį darbuotojas buvo atleistas už pravaikštą, nes išėjo neapmokamų atostogų – žmonai prasidėjo nėštumo komplikacijos. Prieš tai darbuotojas prašėsi išleidžiamas kelioms valandoms, bet sutikimo tam negavo, vėliau prašėsi išleidžiamas atostogų – prašymas taip pat nebuvo patenkintas.

„Teismas taip pat įvertina, kad darbdavio atstovo ir įmonės savininko G. Oliškevičiaus elgesys nesuteikiant ieškovui leidimo išeiti iš darbo kelioms valandoms dėl su šeimos nario sveikata susijusių aplinkybių, pasižymėjo dideliu cinizmu, darbuotojo orumo žeminimu. Teismas vertina, kad neturtinės žalos padarymo aplinkybės yra išskirtinės ir tai sudaro pagrindą nukrypti nuo aukštesnės instancijos teismų praktikoje suformuotų priteistinos neturtinės žalos dydžių, kuris paprastai sudaro nuo 500 Lt iki 5000 Lt“, - rašoma nutartyje.

Nors įmonės atstovai teisme tikino, jog darbuotojui nereikėjo 3 dienų sergančios sutuoktinės priežiūrai ir pristatymui į ligoninę, teismas nustatė, kad įmonės vadovybė to nesiekė išsiaiškinti. K. Vajėgienė laikinai nedarbinga buvo beveik dvi savaites.

„Darbdavio argumentai, kad žmonos priežiūrai nebuvo būtina skirti tris dienas, neturi reikšmės konstatuojant darbdavio neteisėtus veiksmus, nes tokių aplinkybių prieš skiriant pačią griežčiausią drausminę nuobaudą darbdavys nesiaiškino ir nesiekė išsiaiškinti. Teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad skirta nuobauda – atleidimas iš darbo – ir jos paskyrimo aplinkybės neturi būti siejamos su ankstesniais epizodais. Priešingai, teismas vertindamas įrodymus pagal jų visetą, sprendžia, kad ieškovo K. Vajėgos atleidimas iš darbo yra vieningos darbdavio neteisėtos veikos – kryptingo psichologinio smurto – pasekmė“, - dėstoma nutartyje.

Teismas nustatė, kad visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog paminėti darbdavio sprendimai yra priimti siekiant įteisinti neteisėtus darbdavio veiksmus, dėl to jis panaikino K. Vajėgai kovą ir birželį skirtus papeikimus, neteisėtų pripažino sprendimą atleisti jį iš darbo. K. Vajėgai priteista išeitinė išmoka, vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nuo neteisėto atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, iš dalies kompensuoto išlaidos už teisinę pagalbą. Ieškovo reikalavimas priteisti 100 tūkst. Lt neturtinę žalą patenkintas iš dalies.

G. Oliškevičius: istorijos nepakeisi

Giedrius Oliškevičius

DELFI susisiekė su „Sorbum group“ vadovu G. Oliškevičiumi. Šiai grupei priklauso įmonė „Sorbum LT“, kuri anksčiau vadinosi „Prekybos marketingo paslaugos“.

„Istorija yra, kokia yra, jos nepakeisi, o iš esmės aš visame stengiuosi įžiūrėti šiokį tokį pozityvą. Tai pozityvas, aišku, yra tas, kad ieškinys yra tenkintinas iš dalies, tai yra tik nedidelė jo dalis, o tai parodo, kad pats ieškinys buvo su kėslais pasipelnyti, nes sumos buvo pakankamai didelės, o teismas surado argumentų, kodėl didžiąją dalį to ieškinio netenkinti. Kitas dalykas yra, jog pats teismų maratonas mums padėjo susitvarkyti savo vidinius procesus, nes įmonė auga, o ne visi procesai suspėja paskui – tam tikrus ir popierinius trūkumus susitvarkėme, kažko gal nepadarydavome iki galo, sužinojome, kaip reikia tiksliai daryti“, - dėstė G. Oliškevičius.

Paklaustas, kaip susiklostė tokia istorija su darbuotoju, G. Oliškevičius apibendrinti yra nelinkęs ir sako manantis, jog darbdavio argumentų teismai neišgirdo.

„Jeigu analizuoti, tai absurdo teatras. Gaila, kad mūsų teismai, manyčiau, žiūri į darbdavį kaip į piktadarį. Ir teismo nutartyje parašyta, kad preziumuojama, jog darbuotojas yra silpnoji pusė, bet kad silpnoji pusė gali elgtis ir sakyti visišką absurdą ir paskui teismas tuo vadovaujasi, o darbdavio argumentai, preziumuojant, kad jis yra stiprus, atmetami vienas paskui kitą. Pasijauti įdomiai, nes teismas iškart gina tą, kuris yra silpnas ir net neklauso argumentų“, - teigė jis.

Paklaustas, kokius argumentus teismas atmetė, G. Oliškevičius dėstė, jog teismas neteisingai interpretavo įvykį, kai žmogui į darbą buvo iškviesta greitoji pagalba. Anot jo, darbuotojas turėjo pasiaiškinti, ką siuntė darbiniu faksu.

„Kai reikėjo rašyti pasiaiškinimą, žmogus ateina ir sako, aš turiu važiuoti pas daktarą, sakau, palauk, tu pasiaiškink, ką siuntei, kokiu tikslu ir kam. Sako, man bloga, aš turiu važiuoti pas daktarą. Gerai, jeigu tau blogai, iškvieskime greitąją, tegul pasižiūri, kas tau yra, aš pats asmeniškai inicijavau greitosios iškvietimą, - prisiminė G. Oliškevičius. - Atvažiuoja greitoji, patikrina, daktarė sako – nieko, spaudimas - 135, o byloje tai buvo traktuojama, kaip kad jam kažkas pasidarė, dėl to buvo iškviesta greitoji. O greitoji ir buvo iškviesta tam, kad įsitikintume, jog jam nieko nėra, nes nieko ir nebuvo.“

Anot jo, nesutarimai įmonėje prasidėjo dėl prasto pasiruošimo svarbaus kliento vizitui: K. Vajėga supykdė savo tiesioginį vadovą, kuris atsisakė su juo dirbti, o K. Vajėga pareiškė, kad dirbti nenori, bet išeis, jeigu gaus išeitinę kompensaciją.

„Mes pradėjome galvoti – gal konkurentai?, - pasakoja jis. - O po to prasidėjo negeri dalykai, jis kažką siunčia, tu jį pagauni už rankos ir klausi, ką darai, žmogus nesugeba pasakyti. Tada laikui bėgant mes supratome, kad greičiausiai jį kažkas konsultuoja.“

G. Oliškevičiaus nuomone, buvusio darbuotojo tikslas buvo pasipelnyti, o darbuotoją jis atleido dėl to, kad šis neatėjo į darbą tris dienas. Anot jo, atostogų prekybos vadovui negalima buvo suteikti dėl darbo sezoniškumo: įmonėje yra nerašytas susitarimas, jog atostogų neimama gruodį ir birželį – per Kalėdas ir Jonines, kai parduotuvėse vyksta didžiausi pirkimai.

„Vieną dieną jis atėjo ir pasakė: aš išeinu, nes mano žmona nėščia“, - pasakoja G. Oliškevičius, tačiau priduria, jog tuo metu apie žmonos būklę nieko nežinojo ir jokių dokumentų apie jos būklę nematė.

Paklaustas, kodėl K. Vajėgai buvo suformuotos užduotys dirbti be pavaldinių, pavyzdžiui, dėlioti prekes parduotuvėje, G. Oliškevičius sako, jog dėl to, kad kolektyvas su darbuotoju atsisakė dirbti.

„O byloje yra parašyta nesąmonė, kad tai daro pardavimų vadybininkai: visi tai (delioja prekes – DELFI) daro. O kai aš teisme sakau, aš pats tai dariau praėjusią savaitę, teisėjas iš manęs juokiasi, na kur jau, jūs jau dėjote prekes. Toks darbas, jeigu reikia padaryti, aš pats nuvažiuoju, ne baisiai mandri mes esame“, - aiškino jis.

Anot G. Oliškevičiaus, siekiant išvengti nesusipratimų su darbuotoju, užduotys jam buvo formuluojamos raštu, o kiti darbuotojai kaip liudytojai patvirtindavo, kad darbuotojas užduotį gavo, kad vėliau K. Vajėga negalėtų sakyti, jog užduotis nebuvo skirta.

„Ar žinote dėl ko buvo iškviesta Duomenų apsaugos inspekcija? Buvo taip: viskas tęsėsi dvi ar tris savaites, mums tai atrodė kaip begalybė (kai užduotys darbuotojui buvo teikiamos suformuluotos raštu - DELFI), kiekvieną rytą turime kaip keturi asilai nueiti, atsisėsti, pasižiūrėti, kol berniukas perskaitys raštą, padės parašą, nes kitaip – komisijos nėra, nėra liudininkų. O darbai yra, žmonės jau 8 valandą būna parduotuvėse. Sakome, gerai, padarome paprastai: žmonių nebekviečiame, pastatome kamerą – turėsime įrodymą. Aš įeinu į kabinetą ir sakau: Kęstuti, kad mums nereikėtų varyti trijų žmonių, tai mes dabar norėtume pastatyti tau kamerą, tave nufilmuoti, kaip mes tau įteikiame, kad paskui tavo elgesio fone nepradėtum išsidirbinėti. Išlekia kaip kulka - ne, jūs manęs nefilmuosite. Gerai, tai tu kalbėk kaip žmogus, kas tau blogai. O skunde buvo parašyta, kad darbdavys jį norėjo nufilmuoti dėl to, kad jis turi kažkokią odos ligą ant rankos ir paskui dės į „Youtube“ įrašą. Aš veikti neturiu ką?“, - retoriškai klausė vadovas.

Jis svarsto, jog galbūt darbuotojas ėmė keistai elgtis dėl to, kad įmonėje įvyko struktūriniai pokyčiai ir Vilniaus prekybos skyrius tapo griežčiau kontroliuojamas naujai paskirto vadovo. Apie tai esą K. Vajėga nurodė ir viename iš savo paaiškinimų, parašęs, kad įtampa padidėjo kolektyvui atėjus vadovauti J. Nosčiui.

Darbuotojas: abejoju ar kompensacija atperka nervus

Bylą prieš darbdavį laimėjęs ir įrodęs, kad darbe prieš jį buvo taikytas mobingas, K. Vajėga sako, jog yra dvi jo pergalės pusės.

“Malonu, kad įrodžiau savo tiesą, bet nežinau, ar moralinė žala, kuri yra priteista, atperka visą patirtą stresą ir nervus. Įrodžiau, kad man buvo taikytas mobingas ir Darbo inspekcija apsilankė įmonėje, kuri nustatė, jog įmonėje yra daromas psichologinis spaudimas. Tai yra man labai didelė pamoka gyvenime“, - sakė jis.

Pasak K. Vajėgos, ši istorija yra įrodymas, kad darbuotojui reikia nenusileisti, jei su juo elgiamasi neteisingai ir neteisėtai. Tačiau specialistas atvirauja, kad bendraudamas su esamais ir buvusiais įmonės darbuotojais, girdi, jog psichologinis smurtas įmonėje yra taikomas ir toliau.

„Iš tiesų, buvo taip sunku psichologiškai viską ištverti ir, jeigu ne mano draugai, ne stiprus užnugaris, galbūt būčiau pasidavęs“, - sako bylą laimėjęs K. Vajėga.

Jis apgailestauja, jog įmonė, buvusiam darbuotojui įrodžius savo tiesą, geranoriškai neatsiskaitė ir pinigus teko išsireikalauti per antstolius.

„Kai gavome iš Apeliacinio teismo sprendimą ir paskui notariškai patvirtintą pirmos instancijos sprendimą pagal vykdymą, mes iš karto kreipėmės į antstolius. Antstolis jiems parašė laišką, kad per 10 dienų geranoriškai susimokėtų pinigus. Jie nedelsdami padavė apeliacinio teismo sprendimą aukščiausias teismui, kad būtų stabdomas antstolių vykdomas teismo sprendimas ir apskundė apeliacinio teismo sprendimą. Aukščiausias teismas atmetė jų prašymą ir antstolis gavęs iš Aukščiausiojo teismo laišką, pareikalavo, kad būtų sumokėta, jie nesumokėjo, tada areštavo sąskaitas ir iš jų nuskaitė pinigus“, - istoriją užbaigia jis.