„Gavau verslininkų patikinimą, kurie pasakojo, kad pas juos buvo atėję vieną pavakarę. Jie sakė: „Kokie skanūs jūsų beliašai, esame iš VMVT, tai ir daugiau galime paragauti beliašų, tada ramiai galėsite prekiauti visą vasarą“, – apie naujausią atvejį DELFI pasakojo Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Arūnas Elijošius.
Pasak jo, su sukčiais susidūrė paviljone J. Basanavičiaus gatvėje beliašus pardavinėjantys verslininkai.
Dar vienas atvejis, anot A. Elijošiaus, buvo per liepos 10-13 dienomis vykusias 1000 km lenktynėse. Apsimetėliai verslininkus „tikrinti“ pradėjo anksčiau nei VMVT specialistai.
„Tas pats buvo ir lenktynėse. Ateina mūsų specialistai tikrinti, o verslininkai sako: „Kad jau buvo jūsų kolegos, mes stalą patvarkėm“. Pasirodo, pasisakė, kad yra iš VMVT, paaiškino, kad kepuraitę ir prijuostę reikia pasitaisyti. Verslininkas pasiūlė apsimetėliams atsigerti. Jie sutiko: „Galime prisėsti ir atsigerti, tada jūs laisvai prekiausite“. Bet kur verslininkų atsakingumas? Jie gi turėjo paprašyti dokumento, – kalbėjo Palangos VMVT vadovas.
Jis pabrėžė, kad kiekvienas kavines tikrinti einantis inspektorius turi parodyti viršininko pavedimą, kad jam pavesta atlikti patikrinimą. Taip pat jis turi turėti savo tarnybinį pažymėjimą.
„Atlikus tikrinimą vietoje surašomas aktas. Ir vietoje aktas paliekamas pasirašyti įmonės atsakingam vadovui“, – aiškino pašnekovas.
Jis svarsto, kad apsimetėliai gal yra kada nors matę, kaip dirba inspektoriai.
„Gal patys verslininkai kur nors buvę, matydavo, kaip juos tikrindavo, dabar patys pagudrauti norėjo“, – spėjo pašnekovas.
Jis pripažįsta, kad apie visus atvejus gali ir nežinoti, nes verslininkai tiesiog nepasako, kad buvo sulaukę tokių „tikrintojų“.
Pasiteiravus, ar VMVT specialistai, atėję tikrinti, nemokamai nesivaišina kavinėse, A. Elijošius tikino: „Žinote, jeigu mūsų inspektorius pasivaišintų, kitą kartą jis jau nebeeitų tikrinti ir nedirbtų. Tai yra nepriimtina“.
VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė sako, kad visoje Lietuvoje tokių atvejų yra buvę nedaug.
„Vienas buvo prieš kelerius metus, berods, Vilniuje, o kitas dabar. Mes apie juos iškart informuojame pranešimu spaudai, kad įmonės žinotų“, – tvirtino ji.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Giedrė Kvedaravičienė DELFI pripažino anksčiau apskritai apie tokius sukčius negirdėjusi.
„Iš jūsų pirmą kartą girdžiu. Išradingi žmonės, ką aš galiu pasakyti. Tačiau, manau, kad Palangoje santykiai (su VMVT – DELFI) yra pakankamai padorūs, jog sulaukus tokio prašymo turėtų kilti įtarimų. Aš jau nekalbu apie pažymėjimo parodymą“, - komentavo ji.
Suvalgo kepsnį ir prisimena, kad jis buvo pašvinkęs
A. Elijošius prisiminė, kad ankstesniais metais yra buvę atvejų, kai nesąžiningi klientai bandydavo kitais būdais nemokamai pavalgyti.
„Šeštadienio pavakarę valgo, valgo Šventojoje žmogus ir nusprendžia paskambinti mums. Jis sako: „Žinote, valgiau brangų patiekalą, bet ant galo buvo sušvinkusi mėsa, nebegaliu valgyti, taigi nemoku už šį patiekalą, kuris kainuoja 40 Lt“. Verslininkas irgi turi apginti savo produktą. Jeigu jie neišsprendžia klausimo, tada važiuoja mūsų tarnybos specialistai“, – vieną iš pavyzdžių pateikė pašnekovas.
Jis pripažįsta, kad būna, jog nepatenkintų klientų skundai nepasiteisina.
„Arba būna kartais, kad skundžiasi, jog žirniuose prie alaus rado akmenuką. Gaunam skundą, nuvažiuojam. Kartais pasiteisina, bet kitą kartą ir nepasiteisina. Toks klientas irgi nori, kad jam stalą paklotų ar pavaišintų. Toks verslas gal kartais yra“, – teigė Palangos VMVT viršininkas.
