Kepykloje tikrino šiukšles

Su tikrintoja apsimetusia moterimi teko susidurti kepyklėlės sostinėje darbuotojams. Įmonės vadovė pasakojo, jog „tikrintoja“ reido atlikti užėjo sekmadienio pavakarę – laiku, kai administracijos darbuotojų darbe nėra. „Ji prisistatė, parodė fiktyvų pažymėjimą, - pasakojo vadovė. - Kepyklėlėje tuo metu buvo klientų, laukė keturių žmonių eilė. Moteris atėjo ir pasakė, kad dabar bus vykdomas patikrinimas, prašome visi išeit lauk, užrakinama kepykla“.

Moteris pasakojo, kad tuo metu kepyklėlėje dirbusiai kasininkei buvo pasakyta, kad bus tikrinama, kaip įmonė tvarko šiukšles. „Ji puolė fotografuoti šiukšliadėžes. Mano darbuotoja paaiškino, kad administracijos nėra ir ji suteikti leidimo patekti į kitas patalpas negali, nes yra tik kasininkė ir gamybinėse patalpose nedirba. Tada moteris vis tiek pati puolė į patalpas, tikrino šiukšliadėžes, kažką fotografavo, teiravosi, ar šiukšliadėžėse nėra maisto likučių, užsidėjo pirštines ir fotografavo virtuvėlėje“, - pasakojo kepyklos vadovė.

Tuo metu į darbą dokumentų pasiimti užsukusiam buhalteriui „tikrintoja“ liepė pasišalinti. „Klientai jai pradėjo reikšti pastabas, kad taip nedaroma – ne tik, kad išgąsdino kasininkę, bet gąsdina ir juos. Buhalteris paskambino man ir su ja dar kalbėjau telefonu – aš pasiteiravau ar jūs tikrai savo kompetencijos ribose elgiatės ir veikiate?“, - prisiminė pašnekovė. Įmonės vadovė nurodė, kad tikrintojos elgesį apskųs, ir pasakė, jog norėtų susipažinti su procedūros atlikimo dokumentais. Vėliau moteris patalpas paliko, nes buvo nurodyta, kad jokie dokumentai nebus pasirašyti, nebuvo pasiūlytas ir kyšis.

Kyšio neprašė

Piniginio atlygio pati „tikrinimą“ atlikusi moteris iš kepyklos darbuotojų nereikalavo: „Kyšio ji nereikalavo, bet kyšio reikalavimas galbūt buvo netiesioginis – kai grasinama baudomis. Sakė, jog darbuotojai užtraukė 10 tūkst. litų baudą, darbuotoja asmeniškai gaus 2 tūkst. litų bauda“.

Įmonės vadovė sakė, jog moteris apsimetinėjo labai įtikinamai – parodė pažymėjimą, įtikinamai kalbėjo, nepasimetė. „Ji operavo įstatymais, neva tai buvo naujas įstatymas, buvo viskas pakreipta taip, neva, tikrinama pagal naują įstatymą. Darbuotojai pasakius, kad jo nežino, ji pasakė, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, turėjo papkę“, - pasakojo įmonės atstovė.

Vis tik, apsimetėlės elgesys kepyklos darbuotojams pasirodė keistas. „Iš dviejų mano darbuotojų apibūdinimo ji atrodo ne kaip visai psichiškai sveikas žmogus – neadekvačiai elgėsi, su lakstančiomis akimis, pabalusiomis lūpomis“, - pastebėjo įmonės vadovė. Į policiją ji nurodė nesikreipusi, nes neturi pagrindo konkrečiam žmogui įskųsti.

Apgavo tris įmones

Ūkio ministerijos Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros departamento direktorė Milda Ručinskaitė sakė, kad per kelias dienas Vilniuje dėl apsišaukėlių įvykdytų patikrinimų ministerijai, kaip koordinuojančiai verslo pertvarką, paskambino trys įmonės. Visos jos – įsikūrusios Lietuvos sostinėje.

„Ūkio ministerija, koordinuojanti verslo priežiūros pertvarką, gavo keletą skambučių, kad yra vykdomi keisti patikrinimai versle apsimetant inspekcijomis ar net Ūkio ministerijos darbuotojais: rodomas popierinis darbo pažymėjimas, tikrinami neaiškūs dalykai, fotografuojami dokumentai bei šiukšlių dėžės, naudojamas psichologinis smurtas, grasinama didelėmis asmeninėmis baudomis eiliniams darbuotojams, kasininkams, pardavėjoms, kai pačių įstaigų įmonių vadovų nėra“, - pasakojo M. Ručinskaitė.

M. Ručinskaitė nurodė, kad Ūkio ministerija nevykdo patikrinimų, o verslą tikrinančios institucijos yra skelbiamos Ūkio ministerijos tinklapyje, Verslo aplinkos skiltyje. M. Ručinskaitė nurodė ir kaip vykdomi patikrinimai.

„Yra dvi patikrinimo rūšys: planinis patikrinimas, kada iš anksto - ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų iki patikrinimo įspėjama įmonė, nusiunčiamas kontrolinis klausimynas ir kiti dokumentai, nurodoma kas ir kokie dokumentai bus tikrinami, viešai skelbiami patikrinimo planai, ir yra neplaniniai patikrinimai. Jie vykdomi dėl konkretaus atvejo, tai yra, gavus skundą. Inspektorius visada ateina su valstybės tarnautojo pažymėjimu – kuris yra panašus į asmens tapatybės kortelę, jame įdiegtas elektroninio parašo kvalifikuotas sertifikatas ( kt. „čipas“). Inspektorius taip pat visuomet turi pavedimą, kuris įteikiamas įmonės atstovui. Jame visada nurodoma kodėl tikrinama, su vadovo parašu. Tikrai neturi būti užrakinama įmonė, kaip kad pasakojo nukentėję verslo atstovai, išvaromi klientai, tai nevykdoma grubiuoju būdu, be paaiškinimų, ir niekada nėra tikrinama viskas. Inspekcijos turi aiškiai apibrėžtą sritį“, - paaiškino specialistė.

Pasak jos, su tuo susidūrusios įmonės turėtų iš karto kreiptis į policiją. „Skatiname tokiais atvejais kreiptis į policiją, nes tikrasis patikrinimas vykdomas kuo mažiau trikdant verslą, daugiau konsultuojant, visuomet surašomas patikrinimo aktas ir, žinoma, kaip minėtais apgaulės atvejais, nėra grubiuoju būdu išvaromi klientai, durų niekas nerakina“, - rekomendavo ji.