„Turime labai rimtai suprasti, kad atsipalaiduoti dar per anksti, kad supriešinti taupymo ir skatinimo politikų negalima, jos turi eiti paraleliai ir kartu.
Ekonomiką būtina skatinti, bet reikia turėti iš ko, negalima spausdinti tuščių pinigų ir taip toliau, įvarinėti visą pasaulį ir į skolų krizę, ir į finansinės sistemos nuvertinimą. Reikia ieškoti būdų, kaip sudėtingoje ekonominėje situacijoje rasti tas priemones, kurios galbūt ne tiek finansiškai brangios, bet efektyvios“, - sakė D. Grybauskaitė prieš neformalią Europos vadovų vakarienę Briuselyje.
Prezidentė griežtai pasisako prieš euroobligacijas, kuriomis būtų padengiamas neatsakingas euro zonos šalių elgesys, tačiau neprieštarauja Europos investicinio banko garantinių popierių leidimo idėjai.
„Po šiuo pavadinimu - labai daug yra įvairių turinio skirtumų. Iš tiesų, jeigu kalbėsime apie tai, kad turi kažkas išleisti kažkokius popierius garantuoti, kad Vokietija apmokėtų visos euro zonos ir kai kurių šalių neatsakingą elgseną, tai to niekada nebus.
Na, o jeigu kalbame, pavyzdžiui, apie Europos investicinio banko garantinius popierius – investicinio banko, valstybių narių ir privataus kapitalo pagrindu, tai tada visai kitas reikalas. Labai aiškiai reikia atskirti kada naudojama ta kategorija, ir koks yra turinys“, - sakė D. Grybauskaitė.
Idėją, kad euroobligacijos galėtų būti naudojamos finansuoti ekonomikos augimą iškėlė naujasis Prancūzijos prezidentas, socialistas Francois Hollande‘as. Bendros skolos idėjai pritaria ir Italijos ministras pirmininkas Mario Monti. Idėją palaiko Europos centrinis bankas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Tačiau jai nepritaria Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios teigimu, išleidus euroobligacijas sumažėtų spaudimas prasiskolinusioms valstybėms tvarkytis savo finansus.
Euro įvedimo klausimu nespekuliuoja ir ragina neatsipalaiduoti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pripažįsta, kad problemos euro zonoje gilėja, o europinės valiutos įsivedimo Lietuvoje klausimu tradiciškai nespekuliuoja.
„Aš manyčiau, kad spekuliuoti datomis nereikėtų. (...) Matant, kokia situacija yra Pietų Europoje, ypač Graikijoje, kai praktiškai buvo sudėtinga suformuoti Vyriausybę, tikrai matome signalus, kad situacija ekonominė ir politinė pačioje euro zonoje tampa sudėtingesne, todėl kalbėti vien apie skatinimą arba augimą dar nepakanka, būtina žinoti savo galimybes ir savo galimybių rėmuose ieškoti priemonių, kurios padėtų ekonomikai toliau atsigaudinėti“, - sakė D. Grybauskaitė.
Lietuvos problemos – jaunimo nedarbas ir darbo rinkos nelankstumas
Kalbėdama apie užimtumo skatinimą, D. Grybauskaitė didžiausiais Lietuvos skauduliais įvardino jaunimo nedarbą, pagal ką mūsų šalis yra rekordininkė Europos Sąjungoje blogąja prasme, ir nepakankamai lanksčią darbo rinką. Lietuva, kaip ir kiekviena valstybė, paruošė programą jaunimo užimtumui skatinti, tačiau, pasak prezidentės, tai tik pradžia.
„Tai yra labai ekonomiškai ir politiškai apleista sritis. Tiesiog, matomai, pražiūrėjome ir neskyrėme tam pakankamai dėmesio. Bet Socialinių reikalų ir darbo ministerija dabar mėgina perorientuoti tuos fondus, kurie nėra panaudoti, kad būtų efektyviau naudojami. Tai susieta ir su darbo rinkos lankstumu. Lietuvai tai yra jautriausi klausimai, ir mes čia mažiausiai padarėme reformų ir postūmių“, - sakė D. Grybauskaitė.
Europos vadovai rengiasi birželio sprendimams
Trečiadienį Europos Sąjungos vadovai susitiko neformalios vakarienės, kad pasiruoštų sprendimams, kurie bus priimti formalioje Europos vadovų taryboje birželį.
Prancūzijos prezidentas F. Hollande‘as savo rinkiminėje kampanijoje žadėjo siekti Fiskalinės drausmės sutarties persvarstymo. Lietuvos prezidentė šiuo klausimu yra Vokietijos kanclerės A. Merkel pusėje. Jos teigimu, priimti sprendimai užsigeidus negali būti keitaliojami.
„Sutartis negali būti taisoma, todėl, kad ją pasirašė 25 valstybės, ir tai nėra žaisliukas, kurį galima kaitalioti kažkam užsimanius, bet be jokios abejonės bus priimta atskira programa ar priemonių kompleksas kaip skatinti ekonomiką“, - sakė D. Grybauskaitė.
