Žinia – be pagrindo
Kai kurie prekybos centrai vakar ištrimitavo grėsmingą žinią, jog šį sezoną rekordiškai pigusios daržovės pirkėjų jau ilgai nebelepins.
Esą dėl sausio pabaigoje užklupusių šalčių ir nepakankamų daržovių atsargų užsienio rinkose auga lietuviškų daržovių paklausa.
Prekybininkai pirkėjus bandė įtikinti, jog į Lietuvos ūkininkus atsigręžia didelės užsienio rinkos, todėl augintojai savo produkciją eksportuos ir jos mūsų šalyje ims trūkti, o tai lems, kad daržovės artimiausiu metu pabrangs iki 30 proc.
„Nežinau, iš kur prekybos centrai ištraukė tokią informaciją ir kodėl ją skelbia. Vienintelė daržovių rūšis, kuri artimiausiu metu gali pabrangti dėl objektyvių priežasčių, yra plautos morkos. Ir Lietuvoje, ir užsienyje yra labai ribota pasiūla plovimui tinkamų morkų, o kai pasiūla mažėja, kaina didėja“, – teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Ji tvirtino, jog tarp prekybos tinklų ir daržovių augintojų tikrai nevyksta jokios derybos, kad pastarieji savo produkciją parduotų didesnėmis kainomis.
Antradienį po pietų Z. Cironkienė atsiuntė komentarą, kuriame teigia, jog „situacija lietuviškų daržovių rinkoje keičiasi žaibiškai.” Pasak jos, šiandien asociacija jau gavo užklausimų iš vienos didžiausių Rusijos daržovių importo – eksporto kompanijų. Esą „jei eksportas augs, žemos kokybiškų daržovių kainos Lietuvoje turėtų pradėti kilti.”
Skelbia, kas naudinga
„Nežinau, gal po kelių savaičių kas nors pasikeis, tačiau bent jau kol kas kainos tikrai negali didėti, nes augintojai jų nekelia. Daržovių Lietuvoje nepritrūksime, jų yra užtektinai“, – pabrėžė Z.Cironkienė.
Jai antrino ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
„Prekybininkai visada mėgsta sakyti tai, kas yra jų naudai. Jei prekybos centrai skelbia, kad daržovės brangs ir labai, tai reiškia, jog daržovių niekas neperka ir prekybininkai siekia suaktyvinti jų pardavimą. Logika tokia – jei skelbsime, kad brangs ir brangs, tai visi puls pirkti“, – rinkodaros triukus atskleidė A.Gapšys.
Jis taip pat pabrėžė, jog Lietuvos daržovių augintojai savo produkcijos neeksportuoja, nes ūkininkai nemoka užsienyje ieškoti rinkų, kur ją realizuoti.
Kaltina žemdirbius
Daržovės buvo bene vienintelė maisto prekė, kuri per metus gerokai atpigo. Visų kitų maisto produktų kainos vėl gerokai šoktelėjo į viršų.
Prekybininkai pirštais rodo į ūkininkus – esą šie pabrangino žaliavą.
„Nesąmonė. Mūsų produkcijos kainą diktuoja rinka. Ūkininkai neturi jokios galimybės daryti įtaką galutinei produkto, atgulančio į prekybos centrų lentynas, kainai“, – tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Su tuo sutiko ir A.Gapšys.
„Dėl maisto produktų brangimo visada kalti žemdirbiai. Aš ironizuoju, nes prekybininkai tikrai mėgsta prisidengti ūkininkais. Neva pabrango grūdai, todėl ir reikėjo pakelti duonos kainą. Tačiau kodėl nutylima, kad grūdų kaina duonos kainoje sudaro tik apie 10–15 proc. Manau, prekybininkai, perdirbėjai yra gudresni. Jie įvertina, kad viskas brangsta, todėl galima pakelti ir maisto produktų kainas, o kaltę suversti ūkininkams“, – nuomonę reiškė pašnekovas.
Kristų dėl boikoto
Vis dėlto A.Gapšys tvirtino, jog maisto produktai brangsta ir dėl objektyvių priežasčių. Viena tokių – Lietuva yra ES rinkos dalyvė.
„Kainų kilimas Lietuvoje yra neišvengiamas, nes rinka stengiasi jas suniveliuoti. Ir kai mane bando įtikinti, jog užsienyje maisto produktai yra pigesni nei Lietuvoje, visada atsakau, kad tai netiesa – bent oficiali statistika rodo kitus skaičius“, – tvirtino Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas.
Dar viena priežastis, kodėl prekybos centruose išdėliotų maisto produktų kainos kyla kone kasdien, – didėjanti žmonių perkamoji galia.
„Vartojimas sulėtėjęs buvo 2009-aisiais, o pastaruosius kelerius metus jis vėl didėja. Pakils atlyginimai, ir kainos dar šoktelės. Rinkoje egzistuoja paklausos ir pasiūlos dėsnis. Jei žmonės nebepirktų kai kurių produktų, jų kainos iškart kristų“, – aiškino A.Gapšys.
Ir kaip pavyzdį pateikė savaitgalį Palangoje vykusią šventę. Joje prekeiviai užsimojo iš į kurortą suplūdusių svečių išvilioti kuo daugiau pinigų, ir tai puikiai sekėsi.
„Vienas prekeivis gyrėsi, jog per penkias minutes uždirbo 40 litų, – net ranka pavargo pilstyti žuvienę. Jis stebėjosi, kad žmonės tikrai neturi kur dėti pinigų – jei patiekalų kainos būtų buvusios dar didesnės, poilsiautojai vis tiek būtų viską nušlavę. Tačiau jei žmonės būtų nieko nepirkę, prekeiviai būtų priversti leisti kainas. Taip yra ir prekybos centruose“, – dėstė pašnekovas.
Ateityje – brangymetis
Dėl skirtingos žmonių perkamosios galios maisto produktų kainos yra nevienodos skirtinguose šalies miestuose. Pavyzdžiui, Klaipėdoje apsipirkti yra brangiau nei Šiauliuose.
„Pagal statistinius duomenis Klaipėdoje gyvena turtingesni žmonės, todėl ir kainos uostamiestyje didesnės“, – priežastį įvardijo A.Gapšys.
Paklaustas, ar ir šiemet galima tikėtis, kad maisto produktų kainos kils, pašnekovas bandė skaičiuoti, jog būtiniausių maisto produktų krepšelis per kelis artimiausius mėnesius turėtų pabrangti 5–7 proc.
„Tikrai turėtų brangti kiauliena, nes tai lems jos supirkimo kaina, kuri turėtų kilti. Jautienos kaina kils priklausomai nuo jos kokybės“, – į ateitį žvelgė pašnekovas.
Jo nuomone, grūdinių kultūrų produktai – miltai, duona – turėtų šiek tiek pigti. Tačiau tai esą lems būsimas derlius.
„Aišku, maisto produktų brangimo tikrai neišvengsime dėl infliacijos, energetinės įtakos. Kainos kiltų dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl gobšumo“, – pabrėžė A.Gabšys.
Komentarai
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius
Maisto produktų kainų didėjimas paprastai labiausiai paliečia neturtingiausius. Tai yra problema, kurią jaučia ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojai. Tačiau „kaltųjų ieškojimas“ atspindi neteisingą mintį, kad ekonominius reiškinius lemia ne objektyvūs rinkos veiksniai, o konkretaus rinkos dalyvio netinkami veiksmai. Kai kainos mažėja, juk nepuolame ieškoti kaltų. O išskirtinis dėmesys prekybos centrams tenka dar ir todėl, kad jie yra arčiausiai pirkėjo. Žmogus paprastai nežino apie gamintojo ar didmenines kainas – jis mato tik galutines mažmenines kainas prekybos centruose. Kainų ar antkainių reguliavimas būtų netinkama priemonė ir neduotų laukiamų rezultatų. Yra daug pavyzdžių, kai visus tenkina nereguliuojamos kainos (pavyzdžiui, mobilusis ryšys), bet netenkina reguliuojamos (pavyzdžiui, energija). Galima klausti, kodėl kainų reguliavimo šalininkai kalba tik apie prekybininkų kainos ribojimą? Kodėl nesiūlo reguliuoti gamybos ar tiekimo kainų? Supraskite teisingai, nesiūlau reguliuoti ir šių kainų. Tik manau, kad koncentravimasis į vieną galutinės kainos elementą, t.y. prekybinį antkainį, byloja, kad kainų reguliavimo siūlytojams labiau rūpi politikuoti, nei sumažinti kainas. O realaus kainų mažėjimo ar augimo sulėtėjimo būtų galima tikėtis, kad ir grąžinus laikinai pakeltą PVM į 18 proc. lygį.
Valentinas Mazuronis, Seimo narys
Ir dabar esu įsitikinęs taip, kaip buvau prieš kelerius metus, kad prekybos centruose reikia riboti prekių antkainius. Vieną kartą Seime toks įstatymas jau buvo priimtas, tačiau jo nepasirašė tuometis prezidentas Valdas Adamkus, matyt, paveiktas prekybos tinklų lobistų. Kai įstatymas buvo grąžintas į Seimą, jo pagrindinės jėgos, matyt, taip pat pajutusios lobistų įtaką, teisės aktui dėl antkainių taikymo nebepritarė. Mes tuomet siūlėme ir daugiau dalykų, kaip mažinti maisto produktų kainas arba bent pasistengti, kad jos drastiškai nekiltų. Pasiūlėme, kad premjeras Andrius Kubilius įsteigtų tarpžinybinę grupę, kuri vykdytų aktyvų monitoringą, sektų būtiniausių maisto prekių kainų dinamiką. Tuomet būtų nesunku pastebėti, jog kainos įtartinai kyla, ir iškart imtis atitinkamų priemonių. Kalba buvo apie tų maisto prekių, kurios yra būtiniausios išgyventi, kainų stebėseną. Prabangos dalykai – bala nematė. Tačiau ir šiam mūsų siūlymui nebuvo pritarta. Manau, jog kol kas geresnio pasiūlymo, kaip pristabdyti maisto produktų brangimą, dar niekas nepateikė. Mūsų turimais duomenimis, daugeliui produktų, pavyzdžiui, vaisiams, žuvims, prekybininkai uždeda kelių šimtų procentų antkainius, todėl juos ir būtina reguliuoti. Kai kurie politikai siūlo rinkoje didinti konkurenciją. Pritariu, kad tai turėtų įtakos prekių kainoms, tačiau ta konkurencija kol kas nedidėja. Lietuvoje įsitvirtinę keturi prekybos tinklai, kuriems tikrai reikalinga valstybės kontrolė.
Maisto produktų mažmeninės kainos Lietuvoje
Produktas 2011 m. 7-oji savaitė (Lt) 2012 m. 7-oji savaitė (Lt) Pokytis (proc.)
Cukrus, 1 kg 3,51 4,08 16,24
Aliejus, 1 l 8,52 7,39 -13,26
Kiaulienos kumpis su kaulu, 1 kg 10,99 12,47 13,47
Kiaulienos nugarinė, 1 kg 16,67 18,71 12,24
Malta kiauliena, 1 kg 10,01 10,81 7,99
Jautienos nugarinė, 1 kg 23,73 29,56 24,57
Malta jautiena, 1 kg 14,99 16,30 8,74
Šalto rūkymo dešra, 1 kg 46,55 45,23 -2,84
Karšo rūkymo dešra, 1 kg 24,56 22,64 -7,82
Atšaldyti vištienos ketvirčiai, 1 kg 7,68 8,26 7,55
Atšaldytas broileris, 1 kg 9,26 9,77 5,51
Vištienos krūtinėlė, 1 kg 15,36 15,26 -0,65
Kalakutienos krūtinėlė, 1 kg 22,55 25,99 15,25
Rudi vištų kiaušiniai (M kategorija), 10 vnt. 3,90 3,83 -1,79
Balti vištų kiaušiniai (L kategorija), 10 vnt. 4,07 4,79 17,69
Aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, 1 kg 2,62 2,60 -0,76
Juoda duona, 1 kg 5,52 5,55 0,54
Balta duona, 1 kg 4,80 4,94 2,92
Batonas, 1 kg 6,12 5,94 -2,94
Ryžiai, 1 kg 7,43 7,39 -0,54
Grikiai, 1 kg 9,53 7,29 -23,50
Manų kruopos, 1 kg 2,96 3,09 -4,39
Pienas (3,5 proc. riebumo), 1 l 2,67 2,72 1,87
Kefyras (2,5 proc. riebumo), 1 l 2,57 2,87 11,67
Grietinė (30 proc.), 400-450 g 4,19 4,14 -1,19
Liesa varškė, 1 kg 11,22 13,23 17,91
Tepus riebalų mišinys, 200 g 3,93 4,15 5,60
Lietuviškos nefasuotos bulvės, 1 kg 1,87 0,66 -64,71
Lietuviškos nefasuotos morkos, 1 kg 1,53 0,97 -36,60
Baltagūžiai kopūstai, 1 kg 2,19 0,56 -74,43
Importuoti ilgavaisiai agurkai, 1 kg 5,71 6,25 9,46
Importuoti pomidorai, 1 kg 5,45 5,51 1,10
Jūrų lydekos, 1 kg 11,11 13,08 17,73
Silkių filė, 1 kg 7,95 11,11 39,75
Menkių filė, 1 kg 14,33 13,76 -3,98
Šaltinis: žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema
