Įprastai per mėnesį bendrovė „Vičiūnai ir partneriai“ Plungėje pagamina daugiau nei 100 tonų silkės produktų. Tačiau kasmet kalėdiniu periodu, pasak įmonės vadovo, apimtys išaugdavo kone trigubai.
„Šiais metais taip pat tikimės. Gal tų trijų kartų ir nebus, bet vis dėlto augimas yra pastebimas ir šiuo metu yra pas mus pats darbymetis“, – sako „Vičiūnų ir partnerių“ direktorius Mindaugas Pocius.
Anot jo, šiuo metu daugiausia parduodama didesniais kiekiais, po kilogramą, supakuotos silkių filė.
Rankas trina ir „Norvelitos“, įmonės Raseinių rajone, vadovas.
„Pas mus vyksta pats didžiausias darbymetis. Aišku, sunku žmones mobilizuoti, nes tikrai reikia šiek tiek ir darbo valandas pailginti, kad mes galėtumėm įvykdyti užsakymus“, – teigė bendrovės generalinis direktorius Jordanas Kenstavičius.
Silkių gamintojai sako, kad Lietuvos rinkoje konkurencija itin didelė. Silkę ir jos gaminius ruošia penkios įmonės. Tačiau, kadangi žaliavos kaina nemažėjo, įmonės sako silkių produktų beveik nepiginusios. Kai kuriais atvejais siekiant taupyti buvo keičiamos receptūros. Pavyzdžiui, aliejų pakeitus įvairiais užpilais, kai kurie gaminiai atpigo iki 15 proc.
Vis dėlto lietuviai silkei lieka ištikimi net ir sunkmečiu. Jos pardavimai mažėja nedaug, palyginti su 20 proc. kritusiais brangesnės žuvies, pavyzdžiui, lašišos pardavimu.
„Silkė yra visiems vartotojams prieinamas produktas ir dėl to manau, kad daugelis žmonių netgi kaip tik vėl perėjo prie silkės, nueidami gal nuo mėsos brangesnės, gal nuo kitų maisto produktų. Dėl to per silkę visų metų bėgyje buvo labai nedidelis kritimas – apie 5 proc. Mes manome, kad tai yra tikrai labai nedaug“, – aiškina M. Pocius.
Be to, Lietuvos rinkoje smuktelėjusius pardavimus esą atpirko 50-60 proc. augęs eksportas. Žuvies gaminių eksportuotojai sako, kad Vakarų rinka plėsis ir kitąmet. Tiesa, tikimasi lėtesnio, apie 30 proc. eksporto prieaugio.
