„Aplinkybės tokios, kad spekuliuoti, kol niekas nemato investicinio projekto, sudėtinga.
Neaišku, koks yra pasiūlymas ir kokia vieno investuoto euro grąža, koks yra projekto atsiperkamumas. Kol kas neaišku, ar daugės naujų krypčių, ar esamos vyktų dažniau, o gal bus krypčių perskirstymas iš Rygos į Vilnių. Kol kas perkame katę maiše“, – sakė jis.
Kaip svarstė, „airBaltic“ šiuo metu vykdo intensyvią plėtrą, todėl jai reikia ieškoti investuotojų.
„Kaip bežiūrėtume, oro linijos yra pelno siekiančios organizacijos, o pelningai veikiančios – dažniausiai – privačios. Pavyzdžiui, „Lufthansos“ atveju, didžioji dalis akcijų yra išpirktos privačių investuotojų“, – kalbėjo A. Stikliūnas.
Pasak jo, čia gali būti ir kabliukas.
„Valstybė bendrai žiūri ekonominius dalykus, bet privatūs investuotojai žiūri pelno ir nuostolio eilutę. Kodėl avialinijoms nepavyksta tam tikri plėtros etapai, ar kodėl jos nėra tokios sėkmingos, kaip privačios, tai dalyvaujant valstybei oro linijų valdyme, būna ir politiniai tikslai, kurie dažnai prasilenkia su pelnu. <...>
Aš kol kas matau, kad didelio tikėjimo rinkoje šiuo projektu, nesimato.
Tarkime, „Lufthansoje“ akcininkų struktūra – labai įvairi. Dalyvauja verslai iš skirtingų šalių, yra susidomėjimas, o „airBaltic“ atveju pati rinka, taip pat ir verslas, matytų kažkokią prasmę investuoti, jei tai būtų atsiperkantis projektas. Privatūs verslai ieško, kur investuoti, ypač aviacijos industrijoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai reiškia, jog jei būtų tikėjimas iš privačių investuotojų, tai rodytų, kad kompanijos strategija yra gera.
A. Stikliūnas pridūrė, kad bendrai konkurencinė aplinka aviacijoje tikrai nėra labai palanki.
„Yra žemų kaštų avialinijos, taip pat didžiosios grupės. Konkurencinė perspektyva yra ganėtinai ribota, nes reikia turėti atitinkamo dydžio orlaivius, kad turėtume didelį pasiekiamumą“, – teigė buvęs LTOU vadovas.
Plačiau apie galimą akcijų pirkimą nekomentuoja ir Susisiekimo ministerija.
„Šiam momentui šia tema daugiau informacijos suteikti negalime, kai galėsime, neabejotinai informuosime žiniasklaidą ir visuomenę“, – klausta apie planus kiek anksčiau teigė ji.
Redakcija primena, kad akcijos, kaip buvo teigiama, galėtų būti įsigyjamos per pirminį viešą akcijų platinimą (IPO), kuris bus paskelbtas antrą šių metų pusmetį.
Kol kas, kokie detalesni planai dėl akcijų platinimo ir susitarimų su Vyriausybėmis, nekomentuoja ir pats „Air Baltic“.
Kiek anksčiau Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ skelbė, kad 2023-aisiais ji užfiksvo istoriškai didžiausią pelną, kuris siekė 34 mln. eurų – 88 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais.
„2023-ieji „airBaltic“ buvo labai sėkmingi augimo metai. Rekordinės pajamos, gerokai viršijančios pusę milijardo eurų, didžiausias pelnas bendrovės istorijoje, įspūdingas rekordinis EBITDAR (159 mln. eurų) ir kiti teigiami verslo rodikliai reiškia, kad „airBaltic“ viršijo iki pandemijos buvusį lygį“, – teigė „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.
Remiantis preliminariais rodikliais, tikimasi, kad bendros pirmojo šių metų ketvirčio pajamos sieks apie 132 mln. eurų, t. y. 26 proc. daugiau nei atitinkamu 2023 m. laikotarpiu, ir tai bus didžiausios oro transporto bendrovės istorijoje pirmojo ketvirčio pajamos.
