Be jo Rusijos sostinės oro uostų mazgą sudaro Šeremetjevo, Domodedovo ir Vnukovo oro uostai. Žukovo oro uosto statybos darbai buvo pradėti prieš pat ekonominę krizę – tikintis, kad keleivių srautas augs, tačiau dabar ekspertai prognozuoja, kad srautas mažės dar penkerius– septynerius metus.
Be to, Žukovo oro uostas ketina apsiriboti 20-ia reisų per parą, nes jo oro erdvė kertasi su Domodedovo.
Kitą dieną po D. Medvedevo vizito į Žukovo oro uostą atvyko specialusis „Meduza.io“ korespondentas Ilja Žeguliovas, kuris išsiaiškino, kad realybėje oro uostas vis dar uždarytas.
Laimei, oro uosto darbuotojai leido korespondentui apžiūrėti, kaip atrodo jo terminalas.
Nusigauti iki naujojo Maskvos Žukovo oro uosto, kur nevažiuoja greitasis „Aeroekspress“ traukinys, nelengva užduotis.
Galima vykti automobiliu, bet kyla didelė rizika pakliūti į dideles eismo spūstis. Iš Kazanės geležinkelio stoties kas 15–20 minučių į Ramenskojės pusę kursuoja elektriniai traukiniai. Iki platformos „Otdyh“, kuri yra arčiausiai oro uosto, paprastas elektrinis traukinys važiuoja apie valandą.
Požeminėje „Otdyh“ perėjoje vyksta gyva prekyba: akiniai nuo saulės, rauginti agurkai, vaisiai, daržovės, sodo reikmenys. Klausiu pardavėjos viename iš kioskų, kur yra oro uostas, ir kaip iki jo nusigauti, o ji ima kvatoti: „Toli! Tai juk slaptas oro uostas – iki jo pėsčiomis tikrai nenusigausi!“
Taksistai siūlo pavėžėti už 250 rublių (apytikriai 3,4 EUR), laimei, aš laiku išsiaiškinu, kad į tą pusę važiuoja maršrutiniai autobusai. 20 minučių maršrutiniame autobuse – ir aš jau dviejų juostų kelyje, vedančiame į oro uostą. Einu pagal nuorodą, kurioje parašyta „Žukovo oro uostas“ ir randu uždarytus vartus bei tvorą – su spygliuota viela, kad būtų patikimiau.
Kairėje pusėje nuo vartų matau dar vienus – jau atidarytus – vartus: jie ko gero skirti statybininkams. Pro juos įvažiuoju paspirtuku, spėju nuvažiuoti apie porą šimtų metrų ir pamatyti tolumoje stūksantį terminalo pastatą. O tada mane pasiveja apsaugininkai.
– Ar turite leidimą įvažiuoti į teritoriją? – klausia saugumo tarnybos atstovas, kritiškai nužvelgdamas mano paspirtuką.
– O argi šis oro uostas neatidarytas?
– Jis uždarytas.
– Kaip uždarytas? Juk vakar įvyko jo oficialus atidarymas. Buvo atvažiavęs premjeras, kirpo juosteles.
Apsaugininkas susimąstė.
– Iš esmės, jis atidarytas. Bet dabar uždarytas... Vyksta renginys, – susivokė jis. – Susisiekite su administracija, ji oro uosto teritorijoje.
Žukovo oro uosto administracija yra už penkių minučių kelio pėsčiomis nuo tvoros su spygliuota viela – dideliame pastate su didžiule iškaba „Biurų nuoma“.
– Ko jūs taip netikėtai? – sako man oro uostą valdančios bendrovės „Ramport Aero“ komunikacijų vadybininkė Natalija Smirnova.
Susisiekimas yra viena didžiausių naujojo oro uosto problemų. Numatoma, kad 2016 metų rugsėjį „Rusijos geležinkeliai“ modernizuos platformą „Otdyh“, iki jos netgi kursuos ekspresai.
Bet nuo „Otdyh“ platformos iki oro uosto – dar šeši kilometrai, o nutiesti iki Žukovo geležinkelį, skirtą greitiesiems „Aeroekspress“ traukiniams, neplanuojama. Užtat iš galutinės metro stotelės „Kotelniki“ į oro uostą kas pusvalandį kursuos autobusai, o prie išėjimo iš stoties galima bus užsiregistruoti į reisą.
Žukovo oro uostas – pirmasis Maskvos oro uostas, kurio pagrindinis akcininkas – užsienietis.
25 procentai ir viena valdančiosios bendrovės „Ramport Aero“ akcija priklauso Rusijos valstybinei korporacijai „Rostech“, o likusios – lietuvių bendrovei „Avia Solutions Group“. Bendrovės vadovas, verslininkas Gediminas Žiemelis net yra gavęs kelis apdovanojimus už bendradarbiavimą su Rusijos bendrovėmis.
Apdovanojimus jam įteikė Rusijos Valstybės Dūma ir Transporto ministerija.
Lietuvos kaltinimus dėl to, kad jis turi verslo reikalų su „Rostech“ vadovu Sergejumi Čemezovu, kuris yra įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, G. Žiemelis atmeta. „Visur norint dirbti užsienyje reikia būti apolitišku. Taip pat, kaip sakoma, reikia prisitaikyti ir būti labai pragmatišku“, – sakė verslininkas DELFI.
Naujasis oro uostas pastatytas Gromovo Skrydžių tyrimų instituto (kuris buvo svarbiausias aviacijos tyrimų institutas Sovietų Sąjungoje) bazėje. Skrydžių tyrimai Žukovo oro uoste vykdomi ir dabar. Dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje ir pirmojo mūsų amžiaus dešimtmečio pradžioje netoli nuo šios vietos vyko pirmieji muzikos festivaliai „Našestvije“, tačiau labiausiai Žukovo oro uostas žinomas tuo, kad kartą per dvejus metus čia organizuojamas Tarptautinis aviakosminis salonas MAKS.
Oro uostas gali priimti bet kokio tipo orlaivius be masės apribojimų, o jo kilimo ir tūpimo takas yra daugiau nei penkių tūkstančių metrų ilgio – pats ilgiausias Europoje.
Pasak „Ramport“ atstovės Natalijos Smirnovos, tai, kad įvyko oficialus oro uosto atidarymas, dar nereiškia, kad jis iškart pradės veikti normaliu režimu. Pirmojo reiso tikimasi antroje 2016 m. liepos mėnesio pusėje.
„Ne kiekvienas oro uostas dirba visos paros režimu“, – skėsteli rankomis N. Smirnova.
Bendrovės atstovai nusprendė vis dėlto aprodyti oro uostą korespondentui.
Naujas terminalas – nedidelis, bet jau visas sukomplektuotas. Jo teritorijoje yra kavinės „Šokoladnica“ ir „Kofe-hauz“, kurios kol kas aptarnauja tik oro uosto darbuotojus ir statybininkus. Taip pat sudaryta sutartis su „Duty Free“ veiklos vykdytoju.
Bendras terminalo plotas – 17 tūkst. kvadratinių metrų, oficialiais duomenimis, jis gali aptarnauti keturis milijonus keleivių per metus. Bendra projekto vertė – 10 mlrd. rublių.
Artimiausius kelerius metus oro uostas netaps veikiančiu visą parą. Planuojama, kad po atidarymo jis aptarnaus du milijonus keleivių per metus. Palyginimui: Šeremetjevo oro uostas 2015 m. aptarnavo 31,2 mln. keleivių, Domodedovo – 30,5 mln., o Vnukovo – 15,8 mln.
Kai bus atidarytas antrasis terminalas, kurio plotas – 60 tūkst. kvadratinių kilometrų, jis galės aptarnauti iki 12 milijonų keleivių. Tačiau kol kas nėra aišku, kaip šie planai bus įgyvendinami.
Valstybinė oro judėjimo organizavimo korporacija (OrVD) planuoja apriboti Žukovo oro uostą iki 20 reisų per parą – dėl to, kad jo oro erdvė kerta Domodedovo oro erdvę.
Jei bus priimtas šis apribojimas, Žukovo oro uostas per metus negalės aptarnauti daugiau nei milijono keleivių.
Kokių oro linijų bendrovių lėktuvai skraidys iš Žukovo, kol kas taip pat nėra žinoma. Buvo pakviesta tik viena rusiška pigių skrydžių bendrovė – „Pobeda“, bet ji atsisakė, bent jau iki to laiko, kol nebus sutvarkytas susisiekimas.
Pirmaisiais keturiais oro uosto rezidentais tapo du keleiviniai vežėjai – „Kyrgyzstan“ (Kirgizija) ir „Scat“ (Kazachstanas) – ir dvi Rusijos krovininės oro linijų bendrovės – „Aviastar-TU“ (turinti tris lėktuvus) ir „Sky Gates Airlines“ (kol kas nesertifikuota, paraišką Rusijos aviacijos tarnybai pateiks 2016 m. birželio mėn. pradžioje ).
Bet pati svarbiausia oro uosto problema dar kita. Žukovo oro uostas pradėtas statyti 2013 metais, kai keleivių srautas kasmet augo, ir reikėjo sumažinti trijų Maskvos oro uostų apkrovimą.
Ekonominė krizė šią padėtį pakeitė – 2016 m. keleivių srautas mažėja. Mažėjimas, manoma, tęsis dar penkerius-septynerius metus.
Konsultavimo bendrovės „Infomost“ direktorius Borisas Rybakas pažymi, kad Žukovo oro uosto perspektyvos priklausys nuo jo kainų politikos.
„Prasidėjus krizei padėtis aviacijos pramonėje iš didelio augimo perėjo į nuoseklų nuosmukį, – sako jis. – Jei Žukovo oro uostas siūlys racionalias kainas, tai išjudins kitus oro uostus ir atgaivins konkurencinę terpę.“
Kaip ten bebūtų, oro uosto vadovybė nusiteikusi gan optimistiškai. Generalinis „Ramport Aero“ direktorius Tomas Vaišvila patikino, kad investicinis projektas bus visas realizuotas, o krizė, pasak jo, netruks amžinai.
