Statybos darbai prasidėjo 2013 metais ir kainavo 8,6 mln. eurų mažiau, nei buvo planuota. Teigiama, kad keleiviniai traukiniai į Lenkiją pradės kursuoti dar šiemet.
Jungtis su Europa
Tarptautinėje „Rail Baltica“ 120 km atkarpoje buvo nutiesta nauja europinio standarto vėžė, o šalia jos atnaujinta esama rusiško standarto vėžė . Visoje trasoje iš viso paklota 233 km naujų bėgių.
„Rail Baltica“ vėžė sujungs standartine geležinkelio linija Baltijos šalis ir Suomiją su kitomis ES valstybėmis. Visos trasos ilgis siekia 1065 km.
Beveik visos ES šalys naudojasi standartine (1435 mm) vėže, tuo tarpu Lietuvoje iki šiol buvo naudojama rusiško standarto (1520 mm) linija. Tai iki šiol neleido Baltijos šalims įsilieti į ES geležinkelio tinklą.
Kelionės jau šiemet
Kauno geležinkelio stotyje penktadienį surengta ruožo Lietuvos teritorijoje atidarymo ceremonija, kurioje dalyvavo už transportą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Violeta Bulc, premjeras Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.
Nors Lietuvoje darbai baigti, didžiausia problema išlieka situacija Lenkijoje.
Tiesa, nors darbai Lietuvos teritorijoje jau baigti, didžiausi trukdžiai prasideda kirtus sieną su Lenkija. Kol kas nesiryžtama teigti, kiek gali trukti kelionė Kaunas-Varšuva.
„Klausimas turi dvejopą atsakymą. Jau dabar vedamos derybos dėl maršruto Bialystokas-Kauno. Aiškinsimės sąlygas, tačiau viena iš pagrindinių problemų, kurias reikia išspręsti Lenkijos pusėje, kad jie taip pat atliktų tam tikrus darbus“, - „Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas.
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad baigus europinės vėžės „Rail Baltica“ atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, keleivinių ir krovininių traukinių eismas priklausys nuo to, kaip greitai Lenkija sugebės atlikti darbus savo teritorijoje.
„Tai labai gera pradžia, tačiau privalome nesustoti – kviečiu projekto partnerius, ypač kaimyninę Lenkiją, bendradarbiauti siekiant tolesnių tikslų – vėžės nuo Varšuvos iki Talino“, – sakė premjeras jis.
„Rail Baltica“ statistika ir skaičiai
Didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos įmonė „Kauno tiltai“ bei koncerno „MG Baltic“ valdoma Kauno statybos įmonės „Mitnija“ už beveik 109,5 mln. eurų atnaujino Marijampolės geležinkelio stotį bei rekonstravo ruožą Marijampolė-Šeštokai.
Prancūzijos kapitalo kelių ir geležinkelių statybos bendrovių Čekijos „Eurovia“ ir „Eurovia Lietuva“ konsorciumas už 57,2 mln. eurų atnaujino 18,5 kilometro ruožą Kazlų Rūda-Mauručiai.
Viena didžiausių šalyje kelių ir geležinkelių statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ už 38,2 mln. eurų nutiesė 10,6 kilometro ruožą Mauručiai-Jiesia, o Gargždų statybos bendrovės „Hidrostatyba“ ir jos antrinės įmonės „Šilutės automobilių kelių“ konsorciumas - už 60,3 mln. eurų rekonstravo 14,2 kilometro geležinkelį Jiesia-Kaunas.
„Lietuvos geležinkelių“ antrinė bendrovė Geležinkelio tiesimo centras už 13,8 mln. eurų atnaujino Šeštokų geležinkelio stotį bei už 29,9 mln. eurų pastatė ruožą nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Mockavos.
Toliau numatoma tiesti trasą nuo Kauno iki Latvijos sienos, kur ji tęsis per Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje sieks 366 kilometrus: nuo Lenkijos sienos iki Kauno - 120 kilometrų, o nuo Kauno iki Latvijos sienos - dar 246 kilometrai. „Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją.
„Rail Baltica“ esminiai skaičiai
Nutiesta ES standarto (1435 mm) bėgių – 126 km
Nutiesta rusiško standarto (1520 mm) bėgių – 107 km
Pastatyta apsauginės tvoros - 115 km
Pastatyta triukšmą mažinančių tvorelių – 24 km
Pastatyta tiltų – 19
Pastatyta viadukų – 4
Įrengti iešmai – 108
Įrengtos pralaidos – 98
Įrengta drenažo sistemų – 86 km
Įrengta pervažų – 40
Įrengta peronų – 20
Sutvarkyta geležinkelio stočių - 10
