„S&P 500” reikšmė penktadieninės prekybos sesijos metu pakilo iki 2089, 17 punkto, o tai yra tik 1,95 proc. mažiau už gegužės mėnesį buvusį rekordinį lygmenį. Panašu, kad investuotojai susitaikė su JAV palūkanų normų kėlimu gruodį.
Įdomu yra tai, kad anksčiau rinka kiekvieną žinutę apie galimą palūkanų normos kėlimą sutikdavo pesimistiškai, o akcijų kainų kainos pajudėdavo žemyn. Tačiau šią savaitę nuotaikos pasikeitė – akcijų kainos sparčiai kilo nepaisant dar aiškesnio signalo iš FED pusės apie palūkanų kėlimui susiklosčiusias palankias sąlygas.
Pagrindinės pasikeitusios investuotojų elgsenos priežastys yra šios: daugkartinis FED patikinimas, kad JAV ekonomika šiuo metu yra pakankamai tvirta, kad atlaikytų pirmąjį nuo 2006-ųjų metų palūkanų normos kėlimą, pažadas palūkanas kelti labai iš lėto ir atidžiai analizuojant makroekonominius rodiklius, taip pat investuotojų pasitikėjimą pakėlė bendrai padidėjęs aiškumas dėl ateities raidos scenarijų.
Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu toliau silpnėja.
ECB vadovo M. Draghio kalboje nuskambėjęs įsipareigojimas visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad kuo greičiau padidėtų infliacijos lygis, sustiprino meškų pozicijas.
Prie to prisidėjo ir FED San Francisko padalinio vadovo J. Wiljamso pareiškimas, kad yra svarbių priežasčių pakelti palūkanų normas gruodį. Atitinkamai šįryt pagrindinės pasaulio valiutų poros kursas buvo nusmukęs iki 1,0601 dolerio už eurą, tačiau po to šiek tiek sustiprėjo. Stiprus dolerio kursas tempia žemyn žaliavų ir metalų kainas.
„Brent“ rūšies nafta šįryt atpigo 1,99 proc. – iki 43,77 JAV dolerio už barelį.
Tuo tarpu vario kaina pirmą kartą nuo 2009 metų smuko žemiau 4500 JAV dolerių už toną, o auksas atpigo 0,63 procento (1071,33 JAV dolerio už unciją). Baltijos šalių akcijų indeksai penktadienį ūgtelėjo (OMXV +0,26 proc., OMXT +0,32 procento).
„Šiaulių banko“ (+1,00 proc.) akcijų kaina kilo, nes akcijas aktyviau pirko stambieji investuotojai. Primename, kad banko preliminarus devynių mėnesių rezultatas jau buvo paskelbtas spalio 20 dieną, o penktadienį pasirodžiusi tarpinė informacija palengvino rezultato analizę dėl pateiktų palyginamųjų duomenų.
Ataskaitoje nurodyta, kad trečiąjį ketvirtį banko grynosios palūkanų ir komisinių pajamos didėjo atitinkamai 32,3 proc. ir 24,1 procento, o grynasis pelnas iš tęsiamos veiklos buvo 4,2 mln. eurų t. y. 66,5 procentų didesnis negu pernai. Vilniuje daugiausiai sandorių buvo sudaryta LESTO (-1,51 proc.) akcijomis, kurių kainą pastaruoju metu smukdo išaugusi pasiūla.
Primename, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos LESTO bus sujungta su „Lietuvos dujomis“ į naują bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
Už vieną LESTO akciją atiteks 1,09206846, o už vieną „Lietuvos dujų“ akciją – 0,80871354 ESO akcijų.
Toks santykis greičiausiai netenkina dalies dabartinių LESTO akcininkų, todėl pastarieji iki sujungimo siekia išparduoti turimas akcijas ir įvertinti iš šalies, ar nauja bendrovė bus pajėgi efektyviai dirbti ir užtikrinti akcininkams pakankamą grąžą.
Šią savaitę daug bendrovių yra suplanavusios paskelbti savo trečiojo ketvirčio ir devynių mėnesių veiklos rezultatą, tačiau didžioji dalis, tai turėtų padaryti tik penktadienį.
Tarp investuotojams įdomių bendrovių yra: „Panevėžio statybos trestas“, „Vilkyškių pieninė“, Lietuvos energetikos bendrovės ir Latvijos farmacininkė „Grindeks“.
Taip pat savo veiklos rezultatą turėtų paskelbti „Linas Agro Group“, tačiau dėl kitaip skaičiuojamų finansinių metų, ataskaita bus pateikiama už trijų mėnesių veiklos laikotarpį.
