Nepažįstu Algimanto, bet labai lengvai įsivaizduoju, kad jis egzistuoja. Ir jis yra pusiau teisus. Iš tiesų – 16 laipsnių bute yra per šalta, tačiau temperatūra jo virtuvėje nėra susijusi su šildymo sezono pabaiga.
„Šildymo sezonas“ yra tokia įprasta Lietuvos gyventojo ausiai sąvoka, kad po dešimtmečių vartojimo mes dažniausiai nė nesusimąstome, ką ji iš tiesų reiškia. Ne kažin ką, jei atvirai. Dažnam atrodo, kad miesto šilumos ūkį valdantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) kažkur tikrai turi didelį raudoną jungiklį, kurį pastūmus link užrašo „Įjungta“ miestas ima šilti, o patraukus link užrašo „Išjungta“ šiluma nustoja tekėjusi. Šiomis dienomis sulaukiame daug klausimų: kodėl „išjungėte“ šilumą?
Neišjungėme, mielieji. VŠT gamina ir Vilniaus miesto pastatams šilumą tiekia visus metus. Vandenį ar vonios kambaryje esantį „gyvatuką“ šildome ir žiemą, ir vasarą, pagaminta šiluma iki jūsų namų tiekiama nenutrūkstamai. Kitas dalykas, kiek ir kokiam tikslui ta šiluma „įsileidžiama“ į namo ar daugiabučio sistemas. Ir čia jau klausimas gyventojams, o tuo pačiu namo administratoriui ar bendrijai, kurie ir sprendžia, kada šiluma jiems reikalinga. Dar tiksliau, šildymo sezono pradžią ir pabaigą nustato tie, kurie turi raktus nuo individualaus pastato šilumos punkto, ne VŠT.
Gerai, sakysite, o ką tuomet reiškia Savivaldybės pranešimas apie pradedamą ir baigiamą šildymą?
Skelbdamas šildymo sezono pradžią ir pabaigą miestas tiesiog informuoja Savivaldybei pavaldžias įstaigas ir organizacijas, kad oro sąlygos įpareigoja pradėti šildymą ligoninėse, mokyklose ar vaikų darželiuose, kuriuose labai svarbu išlaikyti nustatytus temperatūros reikalavimus. Tačiau ką šildymo sezono pradžios ar pabaigos varpo gausmas reiškia privačių namų ar daugiabučių savininkams ir gyventojams? Vėlgi – ne kažin ką.
Šilumos poreikis yra individualus: vieni mėgsta gyventi vėsiau, kiti komfortiškai jaučiasi, kai namuose temperatūra aukštesnė. Šilumos poreikį lemia ir skirtingas daugiabučių namų energetinis efektyvumas: vienuose izoliacinės savybės yra geresnės, todėl būna šilčiau, senuose, nerenovuotuose šiluma prarandama greičiau. Beveik neišvengiama, kad orui vėstant arba šylant, nuomonės apie šildymo pradžią ir pabaigą išsiskirs. Ir išsiskiria.
Jei šiuo metu daugumai atrodo, kad šilumos sezoną reikia atnaujinti – jokių problemų. Išduosiu paslaptį – didelis raudonas jungiklis „Įjungta / Išjungta“ yra jūsų namo šilumos punkte. Tiesiog reikia Jūsų iniciatyvos ir sprendimo, atitinkančio nustatytą tvarką ir šildymo sezonas gali tęstis tiek, kiek norite. Maža to, šildymo sezono „įjungimas“ ir „išjungimas“ papildomai nieko nekainuos – kaip įprastai, mokėti reikia tik už suvartotą šilumos kiekį.
Nežinau, kaip pasielgs Algimantas. Bendrijos paprastai linkusios apsispręsti ir nebekeisti savo pasirinkimo, motyvuodamos tuo, kad kelias dienas galima ir pakentėti.
Bet, Algimantai, jei tikrai norite, šildymo sezoną galite prasitęsti. Nes raudoną jungiklį valdote Jūs.
Gerimantas Bakanas yra Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius.
