Ant lau­ko du­rų už­ra­šy­ti kam­ba­rių nu­me­riai, bet šios be ran­ke­nų, tad ten­ka il­gai ir stip­riai bels­tis, kad jas ati­da­ry­tų čia gy­ve­nan­tie­ji. Sek­ci­jo­je yra ir trys kam­ba­riai kaip mies­to sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­tis būs­tas.

Bū­tent jo gy­ven­to­jai ir pa­kvie­tė pa­si­žiū­rė­ti, ko­kio­mis są­ly­go­mis gy­ve­na­ma šia­me mo­der­nia­me am­žiu­je. O gy­ve­na­ma bai­siai: be vir­tu­vės, kriauk­lių, su su­rū­di­ju­sia vo­nia, ku­rio­je plau­na­mi in­dai, iš ku­rios ima­mas van­duo at­si­ger­ti, gy­ve­nan­tie­ji sa­vi­val­dy­bės būs­te pri­vers­ti ei­ti praus­tis pas gi­mi­nai­čius ar drau­gus.

Vin­gio g. 5 ben­dra­bu­čio pir­mo aukš­to ant­ro­je sek­ci­jo­je – tarsi nuo bendrabučio pastatymo įrengta vonia, koridorius ištrupėjusiomis sienomis ir virtuvės patalpa be kriauklių ir dujinių.

Vin­gio g. 5 ben­dra­bu­čio pir­mo aukš­to ant­ro­je sek­ci­jo­je ap­si­lan­kė­me pie­tų me­tu. Po il­go ir stip­raus bel­di­mo­si pa­ga­liau pa­te­ko­me į šias pa­tal­pas. Ko­ri­do­rius tam­sus, sie­nos iš­tru­pė­ju­sios, ta­čiau iš vir­tu­vės skli­do ma­lo­nūs kva­pai. Vie­na mo­te­ris čia ga­mi­no ce­pe­li­nus.

Pa­tal­pą, ku­rio­je mo­te­ris ruo­šė val­gį, sun­kiai pa­va­din­si vir­tu­ve, nes čia yra tik sta­las, – nei kriauk­lių, nei vi­ryk­lių, kaip įpras­ta ma­ty­ti ki­tuo­se mies­to ben­dra­bu­čiuo­se, van­dens at­si­ne­ša­ma iš vo­nios kam­ba­rė­lio. Vo­nia, ku­rio­je plau­na­mi in­dai ir iš ku­rios ima­mas ge­ria­ma­sis van­duo, tiek iš­rū­di­ju­si, kad, re­gis, čia įreng­ta nuo ben­dra­bu­čio sta­ty­bos lai­kų.

Tie­sa, vie­nas tu­a­le­tas su­tvar­ky­tas, o ki­tas rei­ka­lau­ja re­mon­to.

Mo­te­ris, pa­klaus­ta, kur ke­ti­na vir­ti ce­pe­li­nus, at­sa­kė: „Kam­ba­ry­je. Tu­ri­me „fu­ris­tų“ nau­do­ja­mą du­jų ba­lio­ną, ant jo ir ver­da­me. Elek­tri­nė vi­ryk­lė su­nau­do­ja daug elek­tros, už ką su­si­mo­kė­si­me? Tik iš pa­šal­pų gy­ve­na­me.“

Ši mo­te­ris su vy­ru gy­ve­na sa­vi­val­dy­bės su­teik­ta­me kam­ba­ry­je. Kaip sa­vi­val­dy­bės būs­tas šio­je sek­ci­jo­je yra dar du kam­ba­riai. Vie­na­me įsi­kū­ręs pir­mos gru­pės in­va­li­das, ne­vaikš­tan­tis vy­ras, ku­rį lan­ko so­cia­li­niai dar­buo­to­jai. Kaip sa­kė pats ne­ga­lią tu­rin­tis vy­riš­kis, jam val­gy­ti pa­ruo­šia­ma ar­ba pats šiaip taip pa­si­ga­mi­na ant ne­di­de­lės elek­tri­nės vi­ryk­lės.

O kur­gi prau­sia­si to­kia­me sa­vi­val­dy­bės būs­te įkur­din­ti aly­tiš­kiai?

Ne­vaikš­tan­tis vy­ras tvir­ti­no, kad se­sers vai­kas kar­tais nu­ve­ža nu­si­praus­ti pas ją: „Jei čia bū­tų du­šas, nu­šliauž­čiau ir nu­si­praus­ti, bet da­bar į vo­nią ne­įlip­siu.“

Ki­ti gy­ve­nan­tie­ji sa­vi­val­dy­bės būs­te tei­gė ei­nan­tys mau­dy­tis pas drau­gus ar gi­mi­nes: „Ne vi­si no­ri pri­im­ti, vi­siems van­duo kai­nuo­ja. To­kio­je pri­rū­di­ju­sio­je vo­nio­je, ku­rio­je vi­si plau­na, ką no­ri, ne­si­mau­dy­si.“

Sa­vi­val­dy­bės skir­tų kam­ba­rių gy­ven­to­jai ypač skun­dė­si vie­no pri­va­ti­zuo­to kam­ba­rio šei­mi­nin­kais, ku­rie šį nuo­mo­ja. Pa­šal­pų ga­vi­mo die­no­mis čia ren­ka­si triukš­mau­jan­tys ir al­ko­ho­lį var­to­jan­tys as­me­nys.

To­kias bai­sias gy­ve­ni­mo są­ly­gas ben­dra­bu­ty­je – be vir­tu­vės, be kriauk­lių, be nor­ma­lios vie­tos iš­si­praus­ti – mies­te var­gu ar kur nors ra­si.

„At­ro­do, pra­šo­me tiek ne­daug – tik kriauk­lių vir­tu­vė­je, du­šo, bet, pa­si­ro­do, šiais lai­kais to ne­įma­no­ma su­lauk­ti“, – guo­dė­si Vin­gio g. 5 at­ski­ro­je sek­ci­jo­je sa­vi­val­dy­bės būs­te gy­ve­nan­tys žmo­nės.

Kreip­ta­si į sa­vi­val­dy­bę

Dar šių me­tų pra­džio­je į Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių Vy­tau­tą Jast­rems­ką krei­pė­si sa­vi­val­dy­bei pa­val­di ben­dro­vė „Aly­taus bu­tų ūkis“, ku­ri ad­mi­nist­ruo­ja Vin­gio g. 5 ben­dra­bu­tį, ir ben­dro­vė „Ani­ja“, ku­ri šio pir­ma­me aukš­te, prie pat mi­nė­tos sek­ci­jos, tu­ri mais­to pre­kių par­duo­tu­vę, kad sa­vi­val­dy­bė už sim­bo­li­nę kai­ną – 1 eu­rą iš pas­ta­rų­jų ben­dro­vių iš­pirk­tų ben­dros da­li­nės nuo­sa­vy­bės tei­se val­do­mas ben­dro nau­do­ji­mo pa­tal­pų – vir­tu­vės, prau­syk­los, sa­ni­ta­ri­nio maz­go da­lis.

Tuo­met bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­mi šių pa­tal­pų tvar­ky­mo dar­bai ir pa­ge­rin­tos gy­ve­ni­mo są­ly­gos sa­vi­val­dy­bės būs­tų nuo­mi­nin­kams. Pa­si­ro­do, šių ben­dro nau­do­ji­mo pa­tal­pų da­lys pri­klau­so ne tik sa­vi­val­dy­bei pa­val­džiam „Aly­taus bu­tų ūkiui“, bet ir pri­va­čiai ben­dro­vei, ku­riai to­kios pa­tal­pos tik­rai ne­rei­ka­lin­gos.

Ta­čiau mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­reiš­kė pa­tal­pų ne­ke­ti­nan­ti įsi­gy­ti, nes jai tai ne­nau­din­ga fi­nan­siš­kai. Va­di­na­si, ge­res­nės są­ly­gos sa­vi­val­dy­bės būs­to gy­ven­to­jams jai lyg ir ne­rū­pi.

Kaip sa­kė „Aly­taus bu­tų ūkio“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ad­mi­nist­ra­vi­mui, mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys Au­re­li­jus Ja­ru­še­vi­čius, tos sek­ci­jos sa­vi­val­dy­bės būs­to gy­ven­to­jams siū­lo­mi kam­ba­riai ki­tuo­se sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čiuo­se ben­dra­bu­čiuo­se.

Mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Tur­to val­dy­mo ir ver­slo sky­riaus spe­cia­lis­tai pa­tvir­ti­no, kad gy­ve­nan­tie­siems bai­sio­mis są­ly­go­mis sa­vi­val­dy­bės būs­te Vin­gio g. 5 iš tie­sų siū­lo­mi kam­ba­riai ki­tuo­se mies­to ben­dra­bu­čiuo­se, o in­va­li­du­mą tu­rin­tį vy­rą ke­ti­na­ma ap­gy­ven­din­ti glo­bos na­muo­se. Ta­čiau ne vi­si iš čia no­ri kraus­ty­tis, jiems at­seit ne­tin­ka siū­lo­mų ben­dra­bu­čių kam­ba­riai.

Vie­nas iš ne­su­tin­kan­čių­jų iš­si­kel­ti aiš­ki­no, kad pa­si­rink­tas ge­res­nis kam­ba­rys jam ne­su­teik­tas, o ki­tur taip pat ne ką ge­res­nės są­ly­gos nei to­je Vin­gio g. 5 sek­ci­jo­je, pa­ga­liau ten vi­siš­kai ne­aiš­kūs kai­my­nai.

Gy­ve­nan­čių­jų šio­je ben­dra­bu­čio sek­ci­jo­je sa­vi­val­dy­bės būs­te bė­dos pra­dė­tos spręs­ti juos sie­kiant iš­kel­din­ti, o kaip su to­kiu būs­tu bus to­liau? Te­ko gir­dė­ti, kad yra min­čių su sa­vi­val­dy­bės pa­gal­ba čia įreng­ti at­ski­rus bu­tus sa­vi­val­dy­bės ar so­cia­li­niam būs­tui, bet ir tuo­met sa­vi­val­dy­bei teks per­im­ti ben­dro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­pų da­lis iš „Aly­taus bu­tų ūkio“ bei pri­va­čios įmo­nės – ar ta­da jau bus fi­nan­siš­kai nau­din­ga?

Kiek ži­no­ma, Vin­gio g. 5 ben­dra­bu­čio sek­ci­jo­je bai­sio­mis są­ly­go­mis sa­vi­val­dy­bės būs­te gy­ve­nan­čiais as­me­ni­mis su­si­do­mė­ta tik po jų nu­si­skun­di­mų, iki tol sa­vi­val­dy­bė sėk­min­gai siū­lė šį gy­ve­na­mą­jį plo­tą var­gin­giems aly­tiš­kiams. At­ro­do, nie­kam ne­rū­pė­jo jų gy­ve­ni­mas be kriauk­lių, vir­tu­vės, du­šo.

Gal ir da­bar mies­to sa­vi­val­dy­bei pa­val­dus „Aly­taus bu­tų ūkis“ ne­nu­skurs­tų tos sek­ci­jos ben­dro nau­do­ji­mo pa­tal­po­se įren­gęs bent kriauk­les ir du­šą, nes ne­ži­nia, kiek il­gai čia dar gy­vens sun­kiai be­si­ver­čian­tys mies­tie­čiai.