Apie tai diskutuota metinėje Lietuvos NT plėtros asociacijos (LNTPA) konferencijoje.

„Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška atkreipė dėmesį, kad pernai nepasitvirtino prognozės, jog NT paklausa mažės ir jo bus nuperkama mažiau:

„Buvo prognozuojamas sandorių mažėjimas – kartais iki 12 proc. Kaip buvo iš tiesų? Naujos statybos būtų parduota, pastatyta ir tebėra neparduota toks pats skaičius – 4,1 tūkst. Vilniuje pirkimo – pardavimo sandorių skaičius padidėjo 13 proc., Kaune ir Klaipėdoje atitinkamai 10,5 proc. ir 10,4 proc.

Pranešėjo išskyrė kelias priežastis, dėl ko sandorių skaičius didėjo. Pirma, tai pirkėjų optimizmas – jie įprato investuoti nauja valiuta. Didesniam sandorių skaičiui įtakos turėjo šalies darbo rinkos tendencijos – darbo didėjimas ir nedarbo mažėjimas.

Kita vertus, skolintis lėšas vis dar pigu, o alternatyvų, kur kitur nei į NT pinigus būtų galima investuoti saugiai ir pelningai nėra daug.

J. Belanoška prognozavo, kad jau šiemet Vilniuje gali būti pasiekti 2007 m. rodikliai pagal nuperkamą naujų būstų dalį. Šiuo požiūriu Kaunas ir Klaipėda tebėra pusiaukelėje.

Kalbėdamas apie naujo būsto pasiūlą jis skaičiavo, kad Vilniuje ji padidėjo 12 proc., o Kaune ir Klaipėdoje ji augo kartais.

„Dėl NT kainų prognozės buvo įvairios, bet atsargios – buvo prognozuojama kad jos didės keliais procentiniais punktais. Tačiau rezultatai kitokie – visuose miestuose stebėjome kilimą. Vilniuje – 5,6 proc., Kaune – 17,2 proc. (beje, Kaunas pirmąkart pralenkė Klaipėdą, tam įtakos turėjo keli prestižiniai projektai), o Klaipėdoje kainos liko stabiliausios ir didėjo vos 1,3 proc.“ – komentavo vadovas.

Anot jo, būsto kainos Kaune ir Vilniuje labai smarkiai artėja prie 2007 m. lygio. Esą ir šiemet jos didės dėl to, kad būstui pradėti taikyti energetinės A klasės reikalavimai.

„Būsto kainos Vilniuje auga greičiau nei darbo užmokestis, dėl to jo įperkamumas čia mažesnis nei kituose miestuose. O, pavyzdžiui, Klaipėdoje būstas tebėra įperkamiausias – už vieną vidutinį darbo užmokestį galima nusipirkti maždaug 0,5 kv. m. Apskritai šiandien būsto įperkamumas yra 2–3 kartus didesnis nei 2007 m. Tai reiškia, kad atlyginimai didėjo sparčiau nei NT kaina“, – aiškino J. Belanoška.

Jo teigimu, lenktynės su 2007 m. baigtos: „Daugeliu rodiklių juos aplenkėme, daugeliu – arti esame arti jų. Klausimas, kaip smarkiai aplenksime. Jei pernai Kaunas tik pradėjo spindėti, tai šiemet jis bus ryškiausia NT žvaigždė. Tačiau Klaipėda kol kas miega“.

Pasak specialisto, nors šiemet gali būti pasiekti nauji rinkos rekordai, nereikia tikėtis, kad pasikartos 2008–2009 m. krizės scenarijus, kadangi tiek ekonominė, tiek politinė situacija yra pasikeitusi.

Kaip pasikeitė pirkėjai

Bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda pritarė požiūriui, kad šiuo metu Lietuvos NT rinka kitokia nei buvo prieš krizę. Remdamasis bendrovės įvykdytais sandoriais (iš viso apie 400), jis apžvelgė, kaip per pastaruosius kelerius metus didžiausioje Vilniaus naujo būsto rinkoje pasikeitė NT pirkėjo portretas.
Martynas Žibūda

Jo teigimu, vidutinis naujo būsto pirkėjo amžius yra apie 40 metų. Pastaruoju metu jis esą kiek mažėjo. Bendrai, kaip matyti ir iš bankų kreditų gavėjų, būstą perka vis jaunesni žmonės.

Pagal tai, kas ir kokiu tikslu perkamą būstą, 2016 m. „Eikos“ klientai pasiskirstė taip: investuotojai nupirko – 30,6 proc. butų, vieniši pirkėjai – 23,4 proc., šeimos be vaikų – 26,6 proc., šeimos su vaikais – 7,4 proc.

Pasak M. Žibūtos, dauguma (apie 90 proc.) bendrovės vystomų projektų interneto puslapių lankytojų yra iš Lietuvos. Tačiau antroje vietoje, dėl vieno projekto atsidūrė Japonija. Taip pat sulakta interesantų iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Šveicarijos, JAV ir kt.

„Taigi, geografija pakankamai artima, susijusi su žmonių emigravimo kryptimis“, – pastebėjo direktorius.

Šiuo metu Vilniuje labiau populiarėja naujo būsto pirkimas – nemažai gyventojų parduoda seną būstą ir gautas lėšas investuoja į naują:

„Tačiau 70 proc. nuperkamų naujų butų yra brėžiniai, projektų svetainės. Tik 500 parduodamų butų yra realiai pastatyti, kiti – tik statomi ar pradėti statyti. Kol šis „sandėlis“ mažas, spaudimo plėtotojams nėra. Taigi nereikėtų tikėtis, kad kainos esmingai keisis“.

Pranešėjas taip pat pastebėjo, kad ilgą laiką daugiausia buvo nuperkama ekonominės klasės naujų būstų, tačiau matoma tendencija, kad vis daugiau perkama ir vidutinės klasės butų.

„Nuo 2016 m. ir plėtotojai, ir paklausa juda brangesnio buto link. O prestižinio būsto klasėje paklausa apskritai viršija pasiūlą“, – komentavo jis.

Aptardamas kokiomis lėšomis perkami nauji butai, direktorius atkreipė dėmesį, 44 proc. butų perkami neskolintais pinigais. Palyginti su 2014 m., kai buvo laukiama euro įvedimo, šis rodiklis kiek sumažėjo, tačiau vis dar išlieka didelis. Be to, skaičiuojant vien investicijų tikslų perkamus būstus jis siekia net 73 proc.

Lūkesčiai geri, bet bus iššūkių

LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius pristatė jau ketvirtąjį Lietuvos NT lūkesčių indeksą, kuris šiemet sudarytas apklausus bendroves, kurios Lietuvoje vystė per 80 proc. viso NT ploto.
Mindaugas Statulevičius

„Šiemet lūkesčių indeksas yra toks gražus, apvalus skaičius, kaip paversi, kaip pažiūrėsi – 69. Truputį simboliškai viršijo praėjusių metų įvertinimą, kuris buvo 68. Tai parodo pozityvą, parodo teigiamą matymą į perspektyvą“, – komentavo jis ir pridūrė, kad beveik visi rodikliai šiemet geresni nei praėjusių metų indekse.

Anot direktoriaus, NT bendrovės tikisi didinti tiek darbų apimtį, tiek darbuotojų skaičių, taip pat tikisi didesnių užsakymų.

Lūkesčiai buvo prastesni tik dėl besikaupiančio neparduoto NT lygio:

„Čia gal nėra didelės rizikos. Bet noriu priminti, kad pasikeitęs reguliavimas, nuo sausio 1 d. numato tam tikrus apribojimus neparduoto NT naudojimui. Kviečiu į tai pasigilinti, nes su tuo bus didesni iššūkiai šiais metais“.

Pranešėjo teigimu, vertindamos praėjusių metų rezultatus, daugelis bendrovių nurodė, kad jie viršijo lūkesčius. Tai esą natūralu, nes gerus rezultatus patvirtina ir NT sandorių skaičius tiek Vilniuje, tiek atsigaunančiame Kaune. Be to, vis daugiau bendrovių neapsiriboja vienu projektu, o užsilieka rinkoje, kurios tvarumas dėl to didėja.

Geresnius įmonių rezultatus, jų pačių vertinimu, daugiausia lėmė geresnė šalies ekonominė padėtis ir gerėjantys gyventojų lūkesčiai.

Tačiau šiemet iššūkių gali būti ir dėl brangstančių žaliavų ir dėl didėjančio darbuotojų darbo užmokesčio.

„Faktas, kad spaudimas ir poreikis darbo užmokesčio augimui išliks. Be abejo, pigesnė darbo jėga turbūt į pačią gamybą, į statybą vis daugiau ateina iš trečiųjų šalių, Ukraina, Baltarusija. Turbūt nemažai brigadų dirba ir jūsų vystomuose objektuose, bet yra tam tikras limitas ir jų kompetencijos prasme ir kiekių, kiek greitai jų galima įsivežti, vis tiek reikia remtis ir vietine rinka vietiniais darbuotojais“, – kalbėjo M. Statulevičius.

Anot jo, NT bendrovės ir toliau patraukliausiu investicijoms laiko komercinis NT, antroje vietoje pagal šį rodiklį – gyvenamosios paskirties NT. Tačiau, pvz., daugiabučių renovacija domina nedaug.

Direktorius sakė nenorintis būti blogu pranašu, tačiau užsiminė, kad komercinio NT rinkoje šiemet galima ir tam tikra recesija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (394)