„Taip gerai, kaip buvo iki šiol, greičiausiai nebebus“, – situaciją rinkoje apibendrino įmonės „Investavimo sprendimai“ atstovė Ieva Augutytė-Kvedaravičienė.
Ji sakė, kad pastaruoju metu nuomininko profilis pradėjo keistis, pakilo jo kokybiniai reikalavimai.
„Kai atsiranda didelė kokybiško būsto pasiūla nuomai, o nuomininkų ratas taip gretai neauga, tai nuomininkas tampa išrankus ir kainoms tai turi įtakos“, – konferencijos dalyvių diskusijoje kalbėjo ji.
I. Augutytė-Kvedaravičienė taip pat sakė, kad spaudimas kainoms atsiras ir dėl mažėsiančio nuomininkų skaičiaus.
„Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda pritarė, kad nuomos kainos šiuo metu turi tendenciją trauktis.
„Aišku, yra sezoniškumai, rugsėjis, rugpjūtis, kada kainos vienareiškmiškai pakyla, bet bendrai kiekvienais metais būsto nuomai pasiūla didėja ir atitinkamai kainą spaudžia žemyn“, – sakė jis.
Uždirbti iš nuomos nelengva
Tačiau M. Žibūda abejojo, ar pastaruoju metu pastebimą NT rinkos aktyvumą lėmė padidėjusios nuomos kainos.
„Žmonės investuoja į būstą nuomai dėl padidėjusių nuomos kainų – turbūt, ne“, – sakė jis.
SEB banko mažmeninės bankininkystės departamento direktorius Vaidas Žagūnis sakė išaugusias nuomos kainas pastebėjęs iš klientų pateikiamų duomenų.
„Iš nuomos pajamų yra šiek tiek daugiau, nei būdavo anksčiau. Turbūt tai logiška, nes pažiūrėjus, kiek Vilniuje atsirado naujų paslaugų centrų, nedarbo lygis yra pasikeitęs. Tik reiktų nepamiršti, kad mes čia kalbame apie nuomos rinką Vilniuje, kai kitur su nuoma yra gana sudėtinga“, – kalbėjo jis.
V. Žagūnis papasakojo viena praktinį pavyzdį, kai jo kolega persikelė gyventi į Panevėžį ir pusę metų nerado jokio buto išsinuomoti, tai išsinuomavo namą.
„Ar nuoma skatina pirkimus? Nemanau. Taip yra paskatų investuoti į NT, nes įdarbinti pinigus šiandien gana sudėtinga, bet tai labiau saugumo ieškojimas negu didelio verslo darymas. Iš nuomos irgi reikia mokėti uždirbti: reikia pataikyti su vieta, su žiniomis. Tai irgi yra verslas, o ne savaime ateinančios pajamos“, – sakė jis.
Apie tai, kad iš nuomos uždirbti nėra paprasta kalbėjo ir I. Augutytė-Kvedaravičienė.
„Jei turėsi daugiau atiduoti iki tol, kai atiduosi raktus, tai automatiškai tavo grąža sumažėja. Kadangi pasirinkimas yra labai labai platus. O tas mistinis nuomininkas užsienietis, kuris išsinuomos penkeriems metams, mokės laiku ir geriausia, kad tai būtų įmonė, kuri sumokėtų visus tavo mokesčius, tai tokių praktiškai jau nebeliko, nes jie jau sėkmingai išsinuomavę“, – sakė ji.
Ekspertė priminė ir apie riziką, kad nuomininkas gali neužsibūti tame pačiame būste.
„Mūsų tikslinis svajonių nuomininkas greičiausiai dirba kokioje nors IT įmonėje, jam 25 ar 30 metų, bet jis šiandien dirba čia, o rytoj jau kitoje šalyje arba rytoj jis perka“, – pasakojo „Investavimo sprendimų“ atstovė.
Dažniausios klaidos
Konferencijoje pranešimą skaitę NT investuotojas Jurgis Šefleris pasidalino dažniausiai daromomis nuomotojų klaidomis.
Viena dažniausiai pasitaikančiųjų – unikalių, išskirtinių butų įsigijimas nuomai.
„Butas, kurį perkate nuomai, gali būti labai gražus, unikalus, išskirtinai ramioje vietoje arba unikalios architektūros pastate. Tačiau visuomet atsiminkite, kad nuomininkui svarbiausi yra tokie faktoriai: kiek butas yra arti jo darbo, arti centro, koks susisiekimas su kitomis miesto vietomis“, – kalbėjo investuotojas.
Antra dažnai daroma klaida yra tai, kad investuotojai galvoja tik apie nuompinigius.
„Pamirštamas kertinis dalykas – kokia yra to turto kaina. Nes grąža visuomet skaičiuojama santykinai nuo buto vertės. Labai dažnai nusiperkami brangesni butai, nei gaunama pajamų iš jų nuomos arba į tų butų įrengimą investuojama santykinai labai daug ir taip sumažinama grąža“, – sakė J. Šefleris.
Trečia klaida – investuojama į senos statybos namus.
„Daug kas pyksta, kai aš sakau, kad seno buto nuomoti neapsimoka. Man sako, štai, 10 proc. grąžos uždirbu. Tačiau tuomet aš klausiu, kiek laiko butas stovėjo neišnuomotas? Kiek papildomų pinigų reikia įdėti į butą kasmet, kad būtų palaikoma prekinė jo būklė? Kiek kainavo ar dar kainuos namo renovacija? Visa tai sudėjus, buto atsiperkamumas krenta“, – įžvalgomis dalijosi ekspertas.
J. Šefleris taip pat patarė gerai apgalvoti, kokiame miesto mikrorajone investuojama.
„Nereikėtų pirkti gero, kokybiško būsto nuomai rajone, kurioje pagrindiniai nuomininkai yra studentai. Taip geros nuomos kainos negausite“, – sakė jis.
Investuotojas be to rekomendavo nepirkti butų, kurie turi ginčais pagarsėjusius kaimynus, nepirkti daiktų į butą vien dėl to, kad tuometinis nuomininkas jų nori, nes kitam tie baldai gali būti nebereikalingi.
Lietuvių ypatybės
„Pirkėjas nori būti turto savininku ir jeigu kalbėti apie nuomos rinką, matome, kad Lietuvoje tik dešimtadalis gyventojų yra linkę butą nuomotis. Pakankamai nedidelė dalis skolinasi ir didžioji dalis tiesiog nori būti turto savininku“, – savo pranešime pasakojo V. Žagūnis.
Jis sakė, kad Europos Sąjungos vidurkis rodo, jog labiau išsivysčiusiose šalyse nuomos rinka yra kur kas labiau išvystyta – žmonės yra labiau linkę nuomotis arba skolintis turto įsigijimui negu būti savininkais.
„Lietuviai yra pakankamai sėslūs – per pastaruosius penkerius metus tik 5 proc. lietuvių pakeitė gyvenamąją vietą. Kai apie 40 proc. švedų pakeitė savo gyvenamąją vietą. Tai gali reikšti, jog vietos keitimas gali būti susijęs ir su turto keitimu. Latviai ir estai taip pat yra žymiai aktyvesni už lietuvius“, – kalbėjo SEB atstovas.
Jis aiškino, jog daugiausiai pirkėjų šiuo metu yra amžiaus grupėje nuo 25 iki 34 metų – jie nuperka apie 60 proc. būsto.
„Dominuojanti grupė yra jaunimas, būstas daugiausiai perkama Vilniuje ir Kaunde, su daline apdaila, perkama ne nuomai, o nuolatiniam gyvenimui ir dažniausiai skolintomis lėšomis“, – apibendrino pranešėjas.
