Pareigūnus stebino ir žmonių neatsakingumas – šalia krosnių, nesilaikant saugaus atstumo, statomi įvairūs baldai, net vaikų lovelės, ant krosnių džiovinami batai ar drėgnos malkos, o lempos kabinamos tiesiog ant elektros laidų.

Ugniagesių gelbėtojų visoje šalyje surengta prevencinė akciją „Kai žinau, namie saugiau“ atskleidė, kad nemaža dalis gyventojų skiria nepakankamai dėmesio savo saugumui. Neįvertina, kad neatsargiai rūkydami, netvarkydami elektros instaliacijos ar šildymo įrenginių, ne pagal instrukciją naudodami elektrinius prietaisus jie kelia grėsmę sau ir aplinkiniams.

Per akciją Panevėžio mieste aplankyti 157, rajone 223 daugiabučiai ir individualūs namai, tarp jų ir socialiniai būstai, priklausantys savivaldybėms.

Pasak Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Vaiginytės, matyta situacija nei nustebino, nei nudžiugino.

„Manau, kad visoje Lietuvoje panaši padėtis“, – sakė „Sekundei“ ji. Specialistės teigimu, netvarkingiausi – individualūs būstai.

Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė
Foto: U. Mikaliūno ("Sekundė") nuotr.

„Savivaldybių įrengtuose socialiniuose būstuose situacija kitokia – mažiau bauginama. Specialistai tam skiria nemažai dėmesio, būstais rūpinasi, jei duodame pastabų – visuomet būna reaguoja. Rajone daugelyje aplankytų ir privačių namų, ir socialinių būstų yra įrengti autonominiai dūmų davikliai. Per šiemetę mūsų akciją rajono Savivaldybė nupirko daugiau nei šimtą autonominių dūmų detektorių ir jie bus įrengti šiuose būstuose“, – kalbėjo V. Vaiginytė.

Žino, bet nesisaugo

Kadangi Panevėžio ugniagesiai gelbėtojai jau dešimtus metus kiekvieną rudenį vykdo dar vieną akciją – „Kūrenkime saugiai“, gerai žino bendrą situaciją mūsų krašte. Tas pačias jiems šeimas tenka lankyti ne vieną ir ne du kartus – gyventojai į specialistų perspėjimus numoja ranka, yra įsitikinę, kad jų namuose saugu, ugnis nei gyvybių, nei turto nelies.

Anot V. Vaiginytės, dažnas dievagojasi, kad dūmtraukius išvalo prieš kiekvieną šildymo sezoną. Be to, žada patraukti degias medžiagas nuo krosnies, ją sutvarkytu. Deja, ne visada pažadai tesimi.

„Žmonės lyg ir žino reikalavimus, saugos taisykles, bet kažkodėl jų nesilaiko – krosnį apkrauna įvairiomis degiomis medžiagomis, prie pakuros laiko šiukšles, malkas, – vardijo specialistė. – Nors visi teigia žinantys, kad taip daryti negalima. Jie įsitikinę, kad jų namuose gaisro tikrai nebus.“

„Gyventojai dažnai patys nepajudina nė piršto – laukia, kol kas nors pasirūpins už juos“, – pažymi V. Vaiginytė. O vien tik bendra gyvenamųjų namų gaisrų statistika, jos nuomone, turėtų atverti apsileidėliams akis.

Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje gyvenamuosiuose pastatuose jau kilo 978 gaisrai, tai sudaro 15 procentų visų šalyje kilusių gaisrų. Ypač skaudu, kad juose žuvo net 45 žmonės.

V. Vaiginytės duomenimis, šiemet Panevėžio rajone kilo 13 gaisrų, pernai per tą patį laikotarpį – 21.
Panevėžio mieste nuo metų pradžios buvo 44 gaisrai, pernai per tą patį laikotarpį – 28. Juose žuvo 4 žmonės, šiemet Panevėžio mieste aukų pavyko išvengti.

V. Vaiginytė sako, kad vis dėlto pagrindinė gyvenamųjų namų gaisrų priežastis yra žmonių neatsargumas – ne vietoje numesta nuorūka, be priežiūros palikta krosnis ir, žinoma, nesutvarkyta elektros instaliacija.

Gyvena jausdami grėsmę

Per akciją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai šalyje patikrinto 7 008 socialinės rizikos šeimų būstus. Iš jų – 3 648 individualius gyvenamuosius namus, kuriuose gyvena 15 776 žmonės, iš jų – 8 137 vaikai, bei 3 360 butus daugiabučiuose, kuriuose gyvena 11 778 žmonės, iš jų 6 320 – vaikų.

Įdomu tai, kad 447 aplankytuose būstuose dėl įvairių priežasčių anksčiau jau buvo kilęs gaisras.
Paaiškėjo, kad net pusė visų lankytų individualių gyvenamųjų namų ir 36 procentai daugiabučių butų gyventojų gyvena būstuose, kurių nesutvarkyta elektros instaliacija – elektros lempos kabinamos tiesiog ant laidų, naudojami kibirkščiuojantys elektros kištukai, kištukiniai lizdai bei jungikliai, laidų pažeista izoliacija, o šalia laikomos degios medžiagos, keli prietaisai jungiami į vieną kištukinį lizdą.

Ne gano to, maždaug ketvirtadalis visų aplankytų gyventojų naudoja nesutvarkytus buitinius elektros prietaisus.

Ypač nerimą kelią tai, kad labai daug žmonių buitinius elektros prietaisus naudoja netinkamai. Gyventojai nekreipia dėmesio į buitinių įrenginių eksploatavimo vietą – laidai liečiasi prie viryklės ar plautuvės, prispaudžiami durimis ar baldais, todėl jie gali būti pažeisti.

Šalia viryklių laikomi degūs namų apyvokos daiktai, virš jų kabinami skalbiniai, neišvalomi nutekėję riebalai, kurie įkaitę gali savaime užsidegti. Įjungti elektros prietaisai paliekami be priežiūros, vienu metu įjungiama per daug įrenginių, o tai gali sukelti elektros įtampos perkrovą.

Prie židinio – vaikų lovelės

Pareigūnai ypač atkreipė dėmesį į krosnių, kurios neretai tampa nelaimių priežastimi, ar kitų šildymo įrenginių būklę. Paaiškėjo, kad beveik pusėje individualių namų ir net 70 procentų daugiabučių jos nesutvarkytos: įtrūkusios plytos, suskilę krosnių sujungimai, nesandarios pakuros durelės, suskeldėję dūmtraukiai.

Dar didesnė dalis aplankytų gyventojų, nepaisydami savo ir artimųjų saugumo, krosnis bei šildymo įrenginius eksploatuoja netinkamai. Šalia krosnių, nesilaikant saugaus atstumo, statomi įvairūs baldai, vaikų lovelės. Prie pat nesandarių krosnių durelių laikomos medinės ar popierinės dėžės su malkomis, virš viryklių džiovinami skalbiniai, tiesiog ant krosnių džiovinami batai, drėgnos malkos.

Maždaug pusėje iš aplankytų būstų yra rūkoma. Per šių metų pirmąjį pusmetį dėl neatsargaus rūkymo Lietuvoje žuvo 17 gyventojų, tai yra beveik 38 procentų visų žuvusiųjų. Pareigūnai primena, kad rūkymas lovoje ypač pavojingas, nes didesnė tikimybė užsnūsti. Gaisrą gali sukelti ir neužgesinta nuorūka.