2015 m. į gyvenamųjų namų statybas bendrovė investuos 15 mln. Eur. Tai – 30 proc. daugiau, lyginant su 2014 m.
2015 m. bendrovė planuoja sukurti gyvenamųjų namų kvartalus Vilniuje ir Kaune. Vieno iš jų gyventojai Vilniuje pro langą galės matyti Gedimino pilies ansamblį. Kaune bus pradėtos gyvenamųjų namų statybos sklype dešiniajame Neries upės krante. Čia planuojama pastatyti 10 naujų namų su vaizdu į senamiestį ir Kauno pilį.
„YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas pastebi, kad šiandienos pirkėjas yra reiklesnis – tiksliai žino, kokio būsto nori ir kiek jam gali skirti pinigų, domisi nekilnojamojo turto rinkos tendencijomis, analizuoja skaičius, aiškiai apsibrėžia kriterijus, kuriais remdamasis rinksis būstą.
„Į nuosavą būstą pasiryžusiems investuoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams aktualiausi buto išlaikymo kaštai, infrastruktūra ir miesto rajono reputacija. Prieš priimdami galutinį sprendimą didžiųjų miestų gyventojai įvertina, kiek ateityje jiems kainuos būsto šildymo ir elektros sąnaudos, kokiu atstumu yra išsidėsčiusios parduotuvės, mokyklos, darželiai, viešasis transportas, ar rajonas saugus, ar įrengtos poilsio zonos bei vaikų žaidimų aikštelės“, – pranešime cituojamas K. Vanagas.
Miesto dydis ir gyvenimo tempas diktuoja ir skirtumus. Pasak K. Vanago, vilniečiams labiau nei kauniečiams ar klaipėdiečiams aktuali patogi gyvenamoji vieta mieste. Kadangi Vilniuje atstumai didesni, gyventojams yra svarbi išvystyta infrastruktūra ir patogus susisiekimas su centru. Sostinės gyventojai atkreipia dėmesį ir į būsto planą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, mažas šildymo išlaidas.
„Prieš 6–7 metus miegamajame didmiesčių rajone buvo įprasta pirkti 2 kambarių 55–65 kv. m. ploto butą, šiandien dažniau klientai renkasi iki 50 kv. m. ploto 2 kambarių butus. Taip žmonės taupo ne tik būsto pirkimo, bet ir išlaikymo kaštus. Taip pat pastebėjome, kad miestų gyventojai dėl patogesnės vietos linkę aukoti būsto dydį – geriau renkasi mažesnį butą, bet toje vietoje, iš kurios greičiau ir patogiau pasieks jiems svarbius objektus“, – teigia K. Vanagas.
Miestiečiai labiau nei bet kada vertina savo laisvą laiką, todėl atstumai iki atžalų mokyklų ir kitų ugdymo įstaigų, darboviečių, taip pat poreikis išvengti transporto spūsčių, tapo dar svarbesni renkantis gyvenamąją vietą.
