Šiame name gyvenantis Vytautas V. pasakojo, kad daugiabutį administruojantis „Naujamiesčio būstas“ darbus pradėjo dar pernai metais. Vyro teigimu, bendrovė informavo gyventojus, kad praėjusio amžiaus viduryje statyto pastato balkonų būklė yra nepavydėtina ir juos reikia renovuoti.
„Kaip suprantu, statybininkams buvo lengviau nugriauti balkonus, o ne sutvarkyti“, - kalbėjo pašnekovas.
Balkono net neturi
Vilnietis teigė, kad statybininkai „nupjovė“ devynis balkonus. Iš viso name jų yra – 15.
„Nugriovė tų, kurie sutiko. Pabijojo liesti tų gyventojų, kurie nesutiko“, - kalbėjo Vytautas.
Namo gyventojas teigė, kad gyventojams buvo pažadėta, kad „nupjovus“ balkonus jų vietoje bus įrengti nauji.
„Bet tikriausiai nuardę suprato, kad nieko nebus“, - pridėjo vilnietis.
Pasak Vytauto, gyventojams buvo pasiūlyta, kad nugriautų balkonų vietoje būtų įtaisyti „prancūziški“ balkonai – tvorelė šalia langų.
„Gyventojai nesutiko, tai užkalė langus plokštėmis, išardė pastolius ir išsiuntė gyventojams sąskaitą už balkonų nuardymą“, - savo istoriją tęsė pašnekovas.
Kaip teigė vilnietis, minėtame daugiabutyje yra 27 butai, o sąskaita už balkonus siekia beveik 90 tūkst. Lt (26 tūkst. eurų).
Vytautas pabrėžė, kad jo bute balkono net nėra, tačiau jam daugiabučio administratorius taip pat išrašė sąskaitą. Kadangi vyras atsisakė sumokėti už iki pabaigos neatliktus darbus, namo administratorius padavė jį į teismą dėl skolos išieškojimo.
Vyro teigimu, jam nepriimtinas ir tas faktas, kad namo administratorius „sunaikino privatų turtą“ (balkonus – red.) ir reikalauja už tai susimokėti.
Atstatyti vieną balkoną kainuotų apie 25 tūkst. Lt
Tuo metu „Naujamiesčio būstas“ piešia kitokį paveikslą dėl A. Vienuolio g. esančio daugiabučio balkonų.
Namo administratoriaus vadovas Raimondas Lisauskas portalui DELFI teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė prieš keletą metų paragino sutvarkyti minėto namo balkonus, nes jų būklė buvo avarinė ir kėlė pavojų ne tik daugiabučio gyventojams, bet ir praeiviams.
„Lietuvoje yra buvę atvejų, kai laiku nepradėjus remontuoti balkonų, šie nukrito ir užmušė žmones. Todėl „Naujamiesčio būstas“, kaip namo administratorius, ėmėsi visų būtinų priemonių, kad panašios tragedijos nepasikartotų“, - komentavo įmonės atstovas.
R. Lisausko teigimu, kad dar 2013 m. pradžioje minimo namo gyventojai suprato problemos aplinkybes ir galimus padarinius, todėl dauguma jų pritarė, kad darbai būtų pradėti.
„Netrukus buvo atrinktas rangovas, pasiūlęs darbus atlikti už 70 592 Lt, tačiau dėl mums nežinomų priežasčių jis dingo ir darbų neatliko. Tik po metų buvo išrinktas naujas, mažiausią kainą pasiūlęs rangovas ir darbai pajudėjo“, - pasakojo pašnekovas.
R. Lisauskas teigė, kad atlikus techninę ekspertizę paaiškėjo, kad visus balkonus būtina nuardyti, o vietoj jų įrengti prancūziško stiliaus balkonus, nes remiantis ekspertų išvadomis, tokių pačių balkonų, kokie buvo, montuoti nebuvo galima dėl itin didelės kainos: „Ji siektų maždaug 25 tūkst. Lt vienam balkonui. Taip pat papildomai būtų reikalingas naujas projektas“.
„Naujamiesčio būsto“ vadovo teigimu, gyventojams buvo pasiūlyta įrengti pigesnius, prancūziško stiliaus balkonus. Tokio balkono įrengimo kaina – apie 15 tūkst. Lt.
„Tačiau daugumos pritarimas nebuvo gautas, nors dalis gyventojų ir toliau itin prašo kuo skubiau sutvarkyti balkonus“, - tęsė pašnekovas.
Paklaustas, kodėl už balkonų nuardymą sąskaitos išrašomos ir gyventojams, kurie savo butuose neturi balkonų, R. Lisauskas pasiūlė atkreipti dėmesį į Civilinį kodeksą ir Statinių techninio reglamento nuostatas, pagal kuriuos balkonas yra namo architektūrinė dalis ir ji priklauso bendrai namo konstrukcijai.
„Todėl privalo mokėti visi namo gyventojai. Nebent būtų gautas gyventojų 100 proc. pritarimas, kad moka tik tie, kurie turi balkoną“, - teigė jis.
Balkonai – visų savininkų atsakomybė
Praėjusių metų pabaigoje butų savininkus atstovaujantis advokatas dėl balkonų darbų kreipėsi į Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių. Priežiūros tarnybos atstovai jokio pažeidimo nenustatė. Gruodžio mėnesį tarnybos atsakymas apskųstas teismui.
Kaip DELFI aiškino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė spaudai Vida Aliukonienė, pagal Civilinio kodekso nuostatas butų savininkams pagrindinės namo konstrukcijos, kurioms priklauso ir balkonai, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendras valdomas bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, jis sprendžiamas teisme.
„Remiantis šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis, balkonų konstrukcijos priskiriamos bendrosioms pastato konstrukcijoms, jos valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai ir jų remonto išlaidos paskirstomos visiems gyventojams“, - aiškino specialistė.
V. Aliukonienė teigė, kad norint teisėtai atlikti balkonų kapitalinį remontą namo administratorius turi parengti projektą.
„Dauguma namo gyventojų turėjo pritarti sprendimui šį projektą, įskaitant pagal eksperto išvadas atliktus pakeitimus, įgyvendinti. „Naujamiesčio būstas“ privalo sutvarkyti balkonus pagal projektą, kuriam pritarė dauguma namo būtų ir kitų patalpų savininkų“, - kalbėjo specialistė.
Paklausta, ar nuardžius balkonus ir jų neatstačius, gyventojų butų plotai keičiasi ir jie praranda savo turto plotą, inspekcijos atstovė teigė: „Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, atvirų verandų, terasų, atvirų lodžų, atvirų balkonų plotai neskaičiuojami. Įstiklintų balkonų ir kitų atitvaras turinčių patalpų plotai įskaičiuojami į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą. Taigi, jei balkonas buvo įstiklintas ir jo plotas buvo įskaičiuotas į buto nenaudingąjį plotą, tai buto kadastrinius duomenis galima pakeisti“.
