Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Lietuvoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė buvo 68,5, o moterų – 79,4 metai. Mirusių vyresnio amžiaus žmonių (vyrų per 70 ir moterų per 80 metų amžiaus grupėse) kasmet daugėja. Pavyzdžiui, 2000 metais tokio amžiaus vyrų iš viso mirė 8,392 tūkst., o 2013-aisiais jau 10,534 tūkst. Moterų atitinkamai – 7,811 tūkst. ir 11,745 tūkst.
Būtent tokio amžiaus žmonės Lietuvoje būstais yra apsirūpinę geriausiai. Maždaug 85 proc. 75 metų ir vyresnių gyventojų turi savo būstą, o iš 65–74 metų žmonių savo būstą turi 70 proc.
Tuo metu tarp 24–35 metų gyventojų savo būstu pasigirti gali tik kas trečias. Jaunų žmonių Lietuvoje kasmet mažėja. 2001 metais Lietuvoje 25–34 metų jaunuolių buvo 497,499 tūkst., o 2013-aisiais beliko 370,615 tūkst.
Ši statistika rodo, kad vyresniajai kartai mirštant ir mažėjant jaunimo atstovų kiekiui, būsto pasiūla didėja, o paklausa mažėja. Tai liudija, kad ilguoju laikotarpiu gyvenamasis plotas turėtų pigti.
Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį tai, kad jaunimui senimo paliktas būstas gali būti nepatrauklus.
Brango dėl neracionalių lūkesčių
Šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos Lietuvoje didėjo 4,1 proc. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 5,9 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 8,1 proc., vieno ir dviejų butų namuose – 0,5 proc.. Ankstesnės statybos būstai pabrango 3,6 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 3,8 proc., vieno ir dviejų butų namuose – 3 proc., skelbia Statistikos departamentas.
Jau anksčiau ekonomistai įspėjo, kad toks brangimas yra grįstas neracionaliais gyventojų lūkesčiais. Kovo–balandžio mėnesiais Lietuvos banko (LB) užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 53,8 proc. apklaustųjų tikėjo, jog būsto kainos kils. Prieš metus tokių buvo 35,9 proc.
N. Mačiulio manymu, tokius lūkesčius galėjo lemti su nuo kitų metų Lietuvoje įvedamu euru susijusios baimės. Jis pastebėjo, kad Vilniuje, kur jaunų žmonių, kitaip nei kitur šalyje, pastarąjį dešimtmetį daugėjo, butų kainos išaugo net penktadaliu.
„Svarbu tai, kad pusė sandorių buvo įvykdyti be bankų paskolų, o už santaupas. Taigi gyventojai savo sukauptus pinigus išleido NT rinkoje. Manau, kad tie, kas skubėjo pirkti, pralaimėjo. Dabartinis augimas nėra burbulas ir skubėti įsigyti turint neracionalius lūkesčius buvo neverta“, – komentavo ekonomistas.
Didžiausia kliūtis – pradinis įnašas
Vienas pirmųjų iššūkių jaunuoliui, nusprendusiam įsigyti būstą imant banko paskolą, būna pradinis įnašas, siekiantis bent 15 proc. pirkinio (senesnės statybos būstui LB taiko 25 proc.) sumos.
Kaip „Pinigų kartai“ yra skaičiavusi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė, planuojant įsigyti senos statybos dviejų kambarių butą Pašilaičių mikrorajone Vilniuje, kurio vidutinė kaina būtų apie 143 tūkst. litų, reiktų beveik 36 tūkst. litų pradinio įnašo. Ekspertės teigimu, ketinant pirkinį įsigyti dviese, abiem gaunant vidutinį vilniečio atlyginimą ir kiekvieną mėnesį atidedant po 10 proc., pradinio įnašo sukaupimas užtruktų 7,5 metus.
Apie sunkią jaunų žmonių dalią įsigyjant nuosavą būstą kalbama nuolat. Pavyzdžiui, ekonomistė Aušra Maldeikienė savo prieš metus išleistoje knygoje „Melo ekonomika“ rašė: „Galimybės įsigyti būstą jaunai šeimai, kurios pajamos vidutinės, Lietuvoje yra tragiškai menkos: būstų kainos, palyginti su pajamomis, labai aukštos, bankų sąlygos labai griežtos, palūkanos didelės, valstybei priklausančio būsto labai mažai ir jis tenka tiems, kurie nenori ar negali rimčiau dirbti“.
Sprendimą šiai problemai neseniai pasiūlė TS-LKD Šešėlinės Vyriausybės kancleris Andrius Vyšniauskas, komentare DELFI.lt rašęs, kad jaunimui reikia ne socialinio, o normalaus nuosavo būsto.
„Seime TS-LKD opozicija yra įregistravusi Vietos ekonominio vystymo ir regioninės plėtros įstatymo koncepciją. Tai dokumentas, kuris ir nubrėžia gaires, kaip investuoti į žmonių darbo vietų, gyvenimo kokybės ir pajamų augimą tiek didmiesčiuose, tiek regionuose. Viena iš šios puikios koncepcijos idėjų yra minėtas Pirmojo būsto įstatymas. Įstatymo ir jį lydėti turinčios programos esmė būtų labai paprasta: valstybė investuotų į jaunų šeimų pirmojo būsto įsigijimą (statybą) arba renovaciją, kompensuodama dalį gauto kredito. Ši investicija į pirmąjį būstą būtų diferencijuota tokiu būdu: jaunai šeimai, turinčiai 1 vaiką, valstybė apmokėtų 5 proc. suteikto būsto kredito, 2 vaikus – 10 proc., 3 ir daugiau vaikų – 20 proc.“, – rašė politikas.
Tačiau N. Mačiulis skeptiškai įvertino tokį pasiūlymą. „Tokie pasiūlymai yra populiarūs, visi nori paremti šeimas, tačiau valstybei tai daug kainuoja, todėl reiktų skaičiuoti kaštus, surasti, iš kur tuos pinigus paimti“, – sakė pašnekovas.
Jo manymu, galima rasti geresnių būdų suteikti lengvatas šeimoms, skatinti gimstamumą. Be to, įgyvendinus A. Vyšniausko pasiūlymą, būtų subsidijuojamas vienas – NT – sektorius.
