Išpumpuoti vandens negali
Liepojos gatvėje 114 name gyvenantys Nina ir Kazimieras Gimbučiai jau kuris laikas po rūsį braidžioja avėdami guminius batus. Ant grindų yra susikaupęs apie pusantro centimetro vandens sluoksnis.
Rūsys buvo apsemtas prasidėjus atlydžiui. Skęsta ir kiti aplinkiniai namai. Iš viso tokių yra apie dešimt. Tarp jų ir buvusio miesto tarybos nario verslininko Kazio Pauliko.
K.Gimbutis pasakojo, kad išpumpuoti vandenį į lauką nėra kaip. Greta esančius sklypus jau kuris laikas yra apsiėmęs vanduo – tyvuliuoja didžiulė pelkė.
„Gyvename čia seniai, tačiau rūsį šiemet užpylė pirmą kartą. Kai sniegas pradėjo tirpti, pradėjo ir vanduo tekėti. Baisu. Vandens niekaip neišpumpuosi iš patalpos, nes atgal parbėgs. Šalia juk – didelė pelkė. Tai visų kaimynų problema“, – pasakojo klaipėdietis.
Anot K.Gimbučio, anksčiau kaimyniniuose sklypuose susikaupdavo vandens, bet nedaug. Pirmą kartą susidarė toks didelis ir neišsenkantis vandens telkinys.
Prašė ugniagesių pagalbos
Klaipėdiečio nuomone, tam įtakos turėjo Mumlaukio ežero valymas.
Iš šio vandens telkinio esą išvestas vamzdis, po Liepojos gatve besidriekiantis į Danę. Į upę turėtų nukeliauti Mumlaukio vandens perteklius. Tačiau tas perteklius kaupiasi klaipėdiečių kiemuose ir sodų sklypuose.
„Prieš vykdant darbus vietoje, kur iš Mumlaukio ežero išteka vanduo, reikėjo padaryti didesnę angą. Dabar ji nespėja surinkti vandens, o mes skęstame“, – dėstė K.Gimbutis.
Klaipėdietis baiminosi, kad pavasarį vėl teks išgyventi potvynį, kuris gali būti dar didesnis.
K.Gimbutis pasakojo, jog savo iniciatyva bandė panaikinti ežerą kaimynų kieme. Prašė ugniagesių, kad šie išsiurbtų, tačiau pagalbos nesulaukė.
„Sakiau, jog galiu sumokėti už darbą, tačiau man buvo pasakyta, kad ugniagesiai neužsiima vandens pumpavimu, jie gelbsti žmones. O kas mus išgelbės?“ – klausė klaipėdietis.
Vyras negalėjo pasakyti, kiek dėl apsėmimo patyrė nuostolių, tačiau teigė, kad reikės ne tik iš naujo atlikti remontą, bet ir keisti išbrinkusias duris.
Sklypas virto tvenkiniu
Vanduo užtvindė ir netoli K.Gimbučio šeimos namo esantį Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vadovo Algirdo Narinkevičiaus ir jo žmonos Danutės sodo namelį bei sklypą.
„Formuojasi naujas ežeriukas. Ateityje galėsime karpius ir kitas žuvytes jame auginti. Svarbiausia, kad niekas nenori girdėti apie problemas, su kuriomis susiduriame“, – tvirtino A.Narinkevičius.
D.Narinkevičienė pasakojo, jog ežeras jų šeimos ir dviejuose gretimuose sklypuose pradėjo formuotis praėjusių metų vasarą, kai buvo pradėtas valyti Mumlaukio ežeras.
„Prisimenu, buvo stipri liūtis. Susikaupė labai daug vandens – tiek pat, kiek dabar. Manėme, kad čia viskas dėl liūties. Tačiau praėjo daug laiko, o vanduo niekur nedingo. Anksčiau šioje vietoje buvo drėgna, bet vandens tiek daug nesusikaupdavo“, – prisiminė moteris.
Klaipėdietė pasakojo, kad lapkritį visas vanduo buvo išsiurbtas iš pelkės: „Pumpavome dvi paras, kad ežero nebeliktų, tačiau jis vėl atsirado“.
Žemėje atsivėrė smegduobės
D.Narinkevičienė neabejoja, kad besikaupiantis vanduo susijęs su Mumlaukio ežero valymu.
„Nežinau kodėl, bet ežeras susidarė pradėjus vykdyti darbus. Matyt, yra užsikimšęs ir vamzdis, kuriuo vanduo iš ežero turi tekėti į Danę“, – pabrėžė moteris.
Anot klaipėdietės, jos ir kaimyniniame sklype pradėjo formuotis smegduobės.
„Žiemą traktorius valė sniegą ir pateko į smegduobę. Ištraukti jį teko kitu traktoriumi“, – pasakojo moteris.
D.Narinkevičienė teigė, kad pagalbos bandė ieškoti savivaldybėje, tačiau pas specialistus taip ir nepateko.
„Keletą kartų kvietėmės vandentiekio atstovus, bet jie aiškino, jog čia ne jų bėdos. Tvirtino, kad vamzdis išvestas iš Mumlaukio ežero į Danę nėra pažymėtas jokiuose dokumentuose. Tačiau jis yra. Anksčiau vandeniu, kuris juo tekėdavo, laistydavome daržus“, – prisiminė klaipėdietė.
Dienraštis „Klaipėda“ prieš beveik metus rašė, kad pradėjus Mumlaukio ežero valymą gali kilti problemų. Apie tai įspėjo istorikai. Jie aiškino, kad taip gali nutikti dėl iš Mumlaukio ežero ištekančios upės Žvejonė, kuri dabar yra po žeme.
Kalti patys žmonės?
Tačiau nei miesto valdžios, nei darbus atliekančios įmonės, nei vandentiekininkų atstovai nesutinka, kad Mumlaukio valymo darbai gali turėti įtakos sklypų apsėmimui.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, Liepojos gatvėje esančių namų ir sklypų apsėmimas – sena problema. Jis pabrėžė, kad tai nėra susiję su ežero valymu.
„Gali būti kelios priežastys. Jei yra apsemta teritorija palei Šiltnamio gatvę, gali būti, kad užsikemša siurblys ir iš jo nespėja išbėgti vanduo. Jei vanduo kaupiasi Liepojos gatvėje priešais Mumlaukio ežerą, vadinasi, ištekėjimo vamzdis iš ežero yra per plonas ir vanduo negali taip greitai pasišalinti“, – komentavo direktorius.
L.Dūda pridėjo, kad prieš 10 metų šiame rajone nebuvo tiek daug namų. Tada ties Liepojos gatve driekėsi griovys, kuris vėliau sukosi į Šiltnamio gatvę. Tad juo nutekėdavo vanduo. Be to, nebuvo ir tiek daug asfalto dangos. Vanduo susigerdavo į žemę.
„Žmonės statėsi namus, įsirenginėjo visokius šulinėlius, pasiklojo per plonus vamzdžius. Praėjusį rudenį komisija, kurioje dalyvavau ir aš, buvome nuvažiavę apžiūrėti. Ten sunku nustatyti, kam kuris šulinys priklauso. Tad vanduo per gatvę iš ežero perbėga, o po to įstringa dėl plonų vamzdžių. Žmonės pridarė problemų miestui, o dabar kelia klausimus“, – komentavo direktorius.
Prie vamzdžio nesilietė
L.Dūdos teigimu, dabar išspręsti šią problemą sudėtinga. Reikia rengti projektą, kaip nutiesti vamzdžius, kad perteklinis Mumlaukio ežero vanduo netekėtų per privačius sklypus.
Kiek tai kainuotų, sudėtinga pasakyti, tačiau reikėtų didelių investicijų.
„Mumlaukio ežeras jau yra 100 ar 200 metų. Kol soduose nebuvo gyventojų, problemų nekildavo. Žmonėms apsigyvenus, atsirado ir bėdos“, – pabrėžė direktorius.
Pasak Mumlaukio ežerą valančios įmonės „Hidrum“ direktoriaus Mindaugo Suranto, neįmanoma, kad dėl darbų būtų apsemti kitoje Liepojos gatvės pusėje esantys sklypai.
„Vandens lygio mes nei pakėlėme, nei pažeminome. Jis liko toks, koks visada buvo. Gal yra užsikimšusi pralaida? Pagal techninį projektą mes prie to vamzdžio net prisiliesti negalėjome“, – tikino M.Surantas.
Dainius Elertas, istorikas
Mumlaukio ežero valymo darbai galėjo turėti įtakos sklypų apsiėmimui. Vykdant darbus, buvo pakeistas gamtovaizdis. Supilti pylimai, kur buvo susidariusi natūrali pelkė – iškasta. Ežeras yra gyvas organizmas. Vienoje vietoje užpelkėja, kitoje atsiveria akivarai. Upė Žvejonė, ištekanti iš ežero, taip pat niekur nedingo. Vanduo susikaupia ir turi ištekėti. Pažeidus sistemą, vanduo neišteka, o ežeras lipa per kraštus. Prieš vykdant darbus, reikėjo įvertinti tuos dalykus. Turėjo būti atlikti tyrimai, išsiaiškinta, kaip išlaikyti gamtos pusiausvyrą. Jei būtų kompleksiškai pasižiūrėta į tą vietą, būtų buvę priimti tinkami sprendimai.
Leonas Makūnas, įmonės „Klaipėdos vanduo“ vadovas
Nemanau, kad namų ir sklypų apsiėmimas susijęs su Mumlaukio ežero valymu. Gyventojai man pasakojo apie vamzdį, kuriuo vanduo iš ežero turėtų nubėgti į Danę, tačiau jis mums nepriklauso ir nėra pažymėtas dokumentuose. Gal nebuvo įtrauktas? Tad sunku pasakyti, ar apsėmimas gali būti susijęs su minėtu vamzdžiu. Jei tikrai problemų kyla dėl nubėgimo, gal jo remontas padėtų išspręsti problemas? Bet abejoju. Šiame kvartale nėra lietaus nuotekų sistemos. Aušrinės gatvėje yra žemiausia vieta, todėl čia ir kaupiasi vanduo. Jei šioje vietoje būtų lietaus nuotekų sistema, vanduo nutekėtų. Ši problema yra aštrėjanti. Žmonės statosi namus, išsigrindžia kiemus. Vandens nesugeria žemė, o suteka į žemiausią vietą. Mes nesame atsakingi už lietaus nuotekų sistemą. Ją turėtų įrengti savivaldybė ar patys gyventojai.
