Žemdirbių organizacijose užvirė karštos diskusijos: nors leidimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės atidėtas iki 2014-ųjų gegužės, Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kuriai didžiausią įtaką daro liberalai, siekia palikti rastas spragas žemės pirkimo ir pardavimo nuostatose. Tiesa, taisant įstatymus išsiskyrė ir žemdirbių nuomonės.
Pavojus realus
Žemdirbių interesus Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje privalantis ginti Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Sigitas Dimaitis sakė, kad pavojus, jog spekuliacija žemės ūkio paskirties žeme išplis, tikrai realus.
Šiuo metu žemės valdos dydis ribojamas iki 500 ha, tačiau šis barjeras spekuliantų nesustabdo. Žinome, kad jau veikia įvairūs investiciniai fondai ir jų kuriama vis daugiau.
Šie fondai superka žemę, bet jos nedirba. Kol kas ji arba dirvonuoja, arba nuomojama.
„Akivaizdu, kad žemės ūkio paskirties žemės savininkai nekuria pridedamosios vertės. Sakysite, kad savininkas turi teisę su žeme elgtis, kaip jam patinka? Netiesa. Nesvarbu, kad žemė privati, tačiau ji yra ir valstybės turtas, todėl turi būti naudojama pagal paskirtį“, – teigė S.Dimaitis.
Tikslių duomenų, kiek tokios žemės jau parduota, niekas neturi. ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas prieš pusmetį „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad kitų šalių piliečiams gali priklausyti net apie 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės. O kiek žemės valdo investiciniai fondai, informacijos, deja, nėra.
Žemė superkama spekuliacijos tikslais
Akivaizdu, kad artėjant 2014-iesiems noras sukaupti kuo daugiau žemės ūkio paskirties žemės augs, nes tikimasi, kad ši žemė brangs. Kada brangs? Gal po 5, gal po 10 metų, tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad tikrai brangs. Taigi spekuliantams žeme ateina aukso amžius. Jie uždirbs šimtus milijonų, tereikės įstatymuose surasti spragų, o jų kol kas tikrai daug.
Vyriausybės darbo grupės, kuri buvo sukurta nagrinėti, kaip superkama Lietuvoje žemė, kaip ji perleidžiama užsieniečiams, ir rasti būdų, kaip kovoti su spekuliacija žemės sklypais, veiklos laikas pratęsiamas ne pirmą kartą.
Kodėl? Todėl, kad jai nepavyksta rasti efektyvių kovos su spekuliavimu žeme būdų, ir todėl, kad netobuluose įstatymuose nuolat atsiranda naujų spragų.
Štai minėtos darbo grupės vadovo pavaduotojas Žemės ūkio ministerijos viceministras Edvardas Raugalas jau prieš pusmetį „Valstiečių laikraščiui“ pranešė apie atvejus, kai kelios akcinės bendrovės keturiuose šalies rajonuose skelbė parduodančios per 60 sklypų, kurių plotas siekia 500 ha. Taigi galima daryti prielaidą, kad žemė buvo superkama tikrai ne ūkininkauti, spekuliuoti ja. Kai kurių žemės savininkų rankos kol kas surištos – nupirkta daug mažų sklypų, o jų paklausa menka. Taigi jiems sulipdyti būtinai reikia didesnių sklypų. Šiuo metu tai padaryti dar įmanoma. Tačiau tas laikas, regis, baigiasi.
Darbo grupė pakeitė strategiją
Po ilgų svarstymų Vyriausybės darbo grupė, kuriai vadovauja Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis, nutarė Lietuvoje taikyti modelį, kuris gana sėkmingai įgyvendintas buvusios Rytų Vokietijos žemėse. Vokiečiai nustatė, jog parduodant net privačią žemę notaras privalo kiekvieną sandorį pirmiausia pasiūlyti specializuotai agentūrai peržiūrėti, kad ši nustatytų, ar sandoris yra švarus, t. y. ar nebandoma spekuliuoti žeme. Būdavo atvejų, kai agentūra pati nupirkdavo žemę, o paskui ją išnuomodavo ūkininkams.
Tačiau minėta darbo grupė, kurioje pirmuoju smuiku grojo Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovai, paskutiniame posėdyje, pasak E.Raugalo, netikėtai pakeitė strategiją.
„Apstulbau, kai be užuolankų buvo paskelbta, kad bet kas turės teisę nusipirkti 1 ha žemės ūkio paskirties žemės, jeigu pasakys, kad nori ūkininkauti. Kokios pasekmės? Jeigu galima bet kam nusipirkti iki 1 ha žemės be jokių apribojimų, tai norintiesiems spekuliuoti žeme nesumažės galimybių, juk vieną mėnesį toks žmogus nusipirks hektarą, o po mėnesio pirks jau besiribojančią žemę ir taip galės pasididinti sklypą iki maksimaliai leidžiamo dydžio“, – aiškino E.Raugalas.
Žemės ūkio viceministrą nustebino ir pirmenybės teisės pirkti žemės ūkio paskirties žemę pakeitimas. Pagal pirmą variantą eiliškumo tvarka buvo tokia: žemės sklypo bendraturčiai; valstybė, t. y. Žemės fondas; asmenys, kurių sklypai ribojasi su parduodamu sklypu, ir parduodamo sklypo naudotojas (nuomojantis šį sklypą). Tačiau darbo grupė nusprendė Žemės fondą iš antros vietos nukelti į ketvirtą.
Nuomonės išsiskyrė
Pasak E.Raugalo, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovai kategoriškai pareiškė, kad jokie apribojimai norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės negali būti taikomi. Iš esmės darbo grupės sukurtas variantas jau paruoštas teikti Vyriausybei. Tačiau atsibudę žemdirbiai pradėjo reikšti pretenzijas. Deja, jau dabar akivaizdu, kad žemdirbių organizacijoms nepavyks surasti bendro sprendimo, nes nuomonės labai skiriasi.
Pavyzdžiui, ŽŪR vicepirmininkas S.Dimaitis pritarė darbo grupės nuomonei Žemės fondą nukelti iš antros vietos į ketvirtą. Tokios nuomonės laikosi ir Žemės ūkio bendrovių asociacija.
„Jeigu kaimynas iš kaimyno perka žemę, tai kodėl jie turėtų tartis su valstybe? Juk taip tik apribotume ūkininkų teises. Be to, ar valstybė turi lėšų finansuoti Žemės fondą? Kita vertus, Žemės fondui dar ir mokestį reikėtų mokėti, todėl žemė pabrangtų. Ar to mes siekiame?“ – klausė S.Dimaitis.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sunerimęs, kad žemdirbiai nepavėluotų: „LŪS skyriai jau šią savaitę pareikš savo nuomonę, ją apibendrinsime ir pateiksime Vyriausybės darbo grupei.“
Į Vyriausybės darbo grupę nesėkmingai bandęs patekti Žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius mano, kad žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti parduodama per Žemės fondą (išskyrus žemės nuosavybės bendrininkus).
Žemės ūkio viceministras E.Raugalas dar tikisi sulaukti nuomonių iš Šeimos ūkininkų sąjungos ir tada jas pateiks Vyriausybės darbo grupės vadovui: „Jau kitą savaitę paaiškės, ar rengsime papildomą darbo grupės posėdį, ar Vyriausybei pateiksime du variantus, o ji tegul svarsto.“
Reikia daugiau apsaugos priemonių
Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas:
Ir Vyriausybės darbo grupės, ir žemės ūkio viceministro iniciatyva rengiamas projekto variantas mūsų netenkina. Reikia daugiau apsaugos priemonių. Siūlome, kad tiek valstybinės, tiek privačios žemės ūkio paskirties žemės galėtų įsigyti tik subjektai, Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka deklaravę pinigų kilmę ir turintys gamybinių pastatų arba juos nuomojantys daugiau nei 10 metų toje seniūnijoje, kur perkama žemė. Be to, fiziniai asmenys, įsigyjantys iki 30 ha privačios arba valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, turi būti Ūkininkų ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį, turintys profesinių įgūdžių, išmanymo ir praktinės ūkininkavimo patirties. Tai patvirtinančią pažymą jie turėtų pateikti rajono savivaldybei. Norintieji įsigyti daugiau kaip
30 ha žemės dar privalėtų papildomai turėti nors specialųjį aukštesnįjį žemės ūkio srities išsilavinimą.
Siekia pristabdyti spekuliantų norus
Raimundas Jovarauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas:
Mūsų nuomone, reikia daugiau apribojimų, nei numatė Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Žemės ūkio viceministro iniciatyva pateiktam projekto variantui pritariame su išlygomis, nes manome, kad abiem atvejais žemdirbiai tinkamai neapginami. Spekuliuoti žeme palikta labai daug galimybių. Mūsų nuomone, parduodamo žemės sklypo naudotojas šią žemę privalėjo naudoti žemės ūkiui ne mažiau kaip trejus metus. Siūlome nustatyti papildomą reikalavimą, kad perkantieji žemės ūkio paskirties žemę privalėtų deklaruoti savo turtą ir pajamas. Manome, kad pajamų deklaravimas pristabdytų spekuliantų norus.
