„Labai aiškiai atribota žurnalistika nuo tokių veiklų, kurios susijusios su politika, valstybės tarnyba, savivaldos tarnyba. Labai aiški takoskyra padėta, kad tie žurnalistai, kurie užsiima tuo, arba dirba anoje srityje, negali būti žurnalistais. Nebus jokių diskusijų, kad žmonės, kurie turi partinę priklausomybę, interesus, nebus vadinami žurnalistais arba bus už etikos ribų“, – BNS sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Jo teigimu, šis reiškinys ne tik neišnyko, bet prieš rinkimus suaktyvėja – pasitaiko atvejų, kad asmenys, būdami partijų nariais, tuo pačiu užsiima ir žurnalistika.
Kodekse taip pat numatyta, žurnalistas reikšdamasis bet kokioje viešoje erdvėje, tiek socialiniuose tinkluose, tiek kitur, turi laikytis Etikos kodekso.
„Prisistatydamas žurnalistu, jis turi laikytis etikos standartų“, – teigė D. Radzevičius.
Naujas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, pakeitęs dešimtmetį galiojusią redakciją, numato, kad žurnalistai turės kritiškai vertinti socialinių tinklų informaciją, kai skelbia nepatikrintą ar nepatvirtiną informaciją.
„Nepaisant to, iš kur gauta informacija, iš kokių šaltinių, ji turi būti tikslinama. Tai tampa viešos erdvės objektu, o jau po to tikslinama. Profesionalūs žurnalistai turi išlaikyti procedūras. Turi būti nurodyti šaltiniai“, – sakė Žurnalistų sąjungos pirmininkas.
Visuomenės informavimo kodeksas priimtas 1996-aisiais, pastarąjį kartą jis keistas 2005-aisiais.
Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja viešosios informacijos rengėjus ar skleidėjus laikytis kodekso. Jo nesilaikantiems neleidžiama dalyvauti valstybiniuose viešuosiuose pirkimuose, gauti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo paramą. Etikos pažeidimus nustato Visuomenės informavimo etikos komisija.