Kaip jau skelbta, triukšmas kilo po praėjusio penktadienio laidos „Žmogus ir įstatymas“ apie Sausio 13-ąją. Joje buvo menkinami Sausio 13-osios įvykiai, įžūliai išsityčiota iš mūsų tautos kovos už laisvę 1991 metų sausį.
Reaguodama į tai, mokamos televizijos bendrovė „Cgates“ laikinai nutraukė PBK retransliaciją.
Keletą metų teismuose dėl teisės retransliuoti PBK kovojusios bendrovės „Teo LT“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis tvirtina, kad įmonė puikiai supranta šios temos jautrumą ir svarbą Lietuvoje: bendrovėje iki šiol dirba ryšininkų, per Sausio įvykius užtikrinusių šalies ryšį su Vakarų šalimis.
„Tačiau manome, kad televizijos paslaugų teikėjas neturėtų imtis blokuoti kanalų ir taip spręsti, kurie televizijos kanalai ar jų pateikiama informacija yra tinkami. Lygiai taip pat, kaip interneto tiekėjas nesiima savo nuožiūra blokuoti interneto portalų turinio“, – DELFI sakė A. Bubnelis.
Pasak A. Bubnelio, leidimą retransliuoti TV kanalus Lietuvoje suteikia LRTK. „Komisijai nusprendus neleisti rodyti kanalo Lietuvoje, nedelsiant jį išjungsime. Tokio sprendimo nepriėmus, svarstysime kitus galimus variantus, tarp jų – kanalo iškėlimą į mokamus kanalų rinkinius“, – teigė vieno didžiausių TV paslaugų teikėjų Lietuvoje komunikacijos vadovas.
Ž. Pečiulis: tai nėra demokratiška
Pasak Ž. Pečiulio, dėl vienos pastebėtos nepatinkančios laidos būtų nelabai proporcinga riboti viso kanalo veiklą. „Kita vertus, aš suprantu ir tuos, kurie, vadovaudamiesi mūsų valstybės įstatymais, kelia šį klausimą. Šiuo metu vyksta diskusijos. Jei būtų pakankamai įrodymų, kad ta veikla kryptinga, kad iš tiesų pažeidžiami Lietuvos įstatymai, yra tam tikros tarnybos, kurios turi teisę tai daryti“, – apie galimą licencijos atėmimą kalbėjo Ž. Pečiulis.
Vis dėlto profesorius niekada neskubėtų to daryti. Jo nuomone, triukšmo sukėlimu dažnai pasiekiamas priešingas rezultatas: nepastebėtos laidos pradedama ieškoti internete, ją siekiama peržiūrėti.
Profesorius prisiminė, kad perlenkimų Lietuvoje jau būta: aštriai reaguota į animacinį filmą „Popiežiaus miestas“. Ž. Pečiulis prisiminė gana liguistą reakciją į kai kuriuos meno kūrinius, pasipiktinimo dėl lietuvių apibūdinimo kaip „aštriadančių“, reakcijas, kad kūriniuose ne taip parodomas Vilnius.
„Kartais mes į tokius dalykus reaguojame pernelyg drastiškai“, – apibendrina Ž. Pečiulis. Jo nuomone, reikia neskubėti, nesikarščiuoti ir veikti įstatymų rėmuose.
DELFI primena, kad 2006 m. LRTK buvo uždraudusi Lietuvoje retransliuoti Baltarusijos valstybinę televiziją. Tuomet aiškinta, kad ji nuolat skleidžia dezinformacija apie Lietuvą. Beveik po penkių mėnesių Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino tokį LRTK sprendimą.
LRTK reikalauja paneigti ir atsiprašyti
Tuo metu LRTK praneša, kad kreipėsi į PBK dėl melagingų faktų paneigimo.
LRTK kreipėsi į Latvijos jurisdikcijai priklausantį „Pirmąjį Baltijos kanalą“, reikalaudama paneigti „melagingus, tikrovės neatitinkančius ir Lietuvos piliečius įžeidžiančius faktus apie Sausio 13-osios įvykius“.
„Komisija taip pat ragina PBK atsiprašyti Lietuvos žmonių dėl tokios informacijos paskleidimo, kuri galėjo įžeisti jų pilietiškus jausmus, paminti tikėjimą tautos kovingumu už laisvę, turimomis vertybėmis ir Lietuvos valstybe. Komisija, reaguodama į šios informacijos paskleidimą, vakar savo iniciatyva pradėjo tyrimą ir kreipėsi į Latvijos nacionalinę žiniasklaidos tarybą dėl bendradarbiavimo taikant nacionalinių įstatymų ir Europos Tarybos konvencijos „Televizija be sienų“ nuostatų numatytą atsakomybę jas pažeidusiam transliuotojui“, – pranešė LRTK.
Latvija nagrinės laidą apie Sausio 13-ąją
Latvijos žiniasklaidos priežiūros įstaiga paprašė rusų kalba transliuojančio "Pirmojo Baltijos kanalo" (PBK) pateikti laidos įrašą apie Sausio 13-ąją, kurioje melagingai neigiama sovietų agresija, praneša naujienų agentūra BNS.
Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) nagrinės šį incidentą, nes PBK priklauso Latvijos jurisdikcijai, BNS sakė šios įstaigos pirmininkė Aija Dulevska.
Televizija privalo pateikti laidos įrašą iki sausio 16 dienos.
"Blogiausia, kad Latvijos ir Lietuvos įstatymai skirtingi“, – sakė A.Dulevska, pridūrusi, jog reikės rasti platesnį šios padėties sprendimą.
NEPLP įvertins, ar PBK laida atitinka Latvijos žiniasklaidos įstatymą, kuriame įvardijami pažeidimai, dėl kurių transliuotojas gali būti baudžiamas.
A.Dulevska kol kas atsisakė nurodyti, ar PBK potencialiai įvykdyti pažeidimai yra sunkūs.
Kol kas neaišku, ar LRTK atstovai irgi dalyvaus šiame tyrime.
