Lietuvių meilė rusiškiems kanalams neblėsta

Lietuvos žiūrovai ir toliau demonstruoja palankumą rusiškiems televizijos kanalams – žiniasklaidos auditorijos tyrimai rodo, kad šie sėkmingai kimba į atlapus lietuviškiems. Nemažą lojalių žiūrovų būrį Lietuvoje prisijaukino „Pirmasis Baltijos kanalas“ (PBK) ir „NTV Mir“. Žiniasklaidos specialistas Jonas Banys prognozuoja, kad rusiški kanalai ateityje tik populiarės.

Praėjusių metų gruodį žiniasklaidos rinkos tyrimų bendrovė TNS pradėjo tirti rusiško kanalo „NTV Mir“ auditoriją. Kadangi iki šiol kanalas netransliavo lietuviškos reklamos, jis atskirai nebuvo tiriamas ir atsidurdavo „Kitų kanalų“ skiltyje.

Sausio 1-18 dienų TV auditorijos tyrimo rezultatai rodo, kad „NTV Mir“ auditorijos dalis pagal žiūrėtą laiką siekia 4,1 proc. Palyginimui Baltijos televizijos auditorijos dalis siekia 4,8 proc., „Lietuvos ryto“ televizijos - 3,1 proc. Visuomeninio transliuotojo – Lietuvos televizijos – auditorijos dalis buvo 9,6 proc., LNK – 15,9 proc., TV3 – 19,0 proc.

„NTV Mir“ auditorijos pagal žiūrėtą laiką dalis sausio 1-18 d. lenkia „Lietuvos ryto“ televizijos auditorijos dalį, tačiau to paties laikotarpio „NTV Mir“ pasiekta dienos auditorija, lyginant su lietuviškų kanalų dienos auditorija, yra beveik dvigubai mažesnė. Tai rodo, kad „NTV Mir“ pasiekia gerokai mažiau žiūrovų, tačiau jų lojalumas „NTV Mir“ kanalui yra aukštas – jie praleidžia daug laiko žiūrėdami šį kanalą“, - aiškina TNS projektų vadovė Lina Petraitienė.

„NTV Mir“ kol kas lenkia kitas rusiškas kanalas – „Pirmasis Baltijos kanalas“ (PBK), pasiekiantis 4,4 proc. dienos žiūrovų auditoriją. „Su kai kuriais kitais rusiškais kanalais – PBK, „RTR Planeta“ – ta pati tendencija – jų žiūrovas – lojalus žiūrovas – pačių žiūrovų skaičius nedidelis, tačiau jie su šiais rusiškais kanalais praleidžia daug laiko“, – sakė L. Petraitienė.

Praėjusių metų pabaigoje „NTV Mir“ buvo 10-as pagal populiarumą televizijos „Interaktyvioji GALA“ žiūrimas kanalas. Jį lenkė nacionaliniai lietuviški kanalai ir PBK, atsidūręs 9-oje vietoje. Kitas rusiškas kanalas „Ren TV“ buvo 11-oje vietoje.

„Analizuojant rusiškų kanalų žiūrimumą matyti, jog juos žiūri mažesnė klientų dalis nei lietuviškus kanalus. Bet juos žiūrintieji tą daro gerokai ilgiau. Peršasi logiška išvada, kad jie yra itin svarbūs ir dažnai labiausiai žiūrimi rusakalbių klientų“, - teigė „Teo LT” atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

J.Banys: su rusiškais kanalais konkuruoti negalime

„Mes konkuruojame su šalimi, kurioje vieno televizijos projekto biudžetas maždaug 100 kartų didesnis už analogiško projekto Lietuvoje. Savaime absoliučiai visa kokybė – tiek techninė, tiek kūrybinė, tiek atlikimo – penkiomis galvomis aukštesnė“, - rusiškų kanalų populiarumas nestebina žurnalisto, scenaristo, komunikacijos specialisto J. Banio.

Pasak jo, nostalgija rusiškai produkcijai, ypač kokybiškiems filmams, likusi nuo seno. Todėl pašnekovas visiškai nesistebi, kad, pavyzdžiui, per lietuviškus kanalus rodomą „Briliantinę ranką“ arba „Šuriko nuotykius“ žiūri tiek žmonių.

J. Banys sako, kad žiūrintieji rusiškus kanalus dažniausiai neturi kalbinio barjero. Be to, rusiška produkcija artima kultūrine prasme. „Kodėl gi nežiūrėti labai puikiai atrodančio projekto vietoje to, kas pas mus už paskutines kapeikas sudėliojama Lietuvoje. Tai natūralus pasirinkimas ir taip toliau bus – ir dar daugiau“, – neabejoja pašnekovas.

J. Banys problema įvardija tai, kad visa mūsų valstybės kultūros politika yra elitinė, orientuota į intelektualų tarpusavio žaidimus, intelektualų kuriama intelektualams, o ne paprastiems žmonėms.

„Todėl tikėtina, kad užsienio šalys, kurios pradės kurti surogatinę kultūrą būtent paprastiems žmonės ir nukreipti ją į Lietuvą, turės didelį pasisekimą“, - kalbėjo komunikacijos specialistas.