Bendrovė, paskelbusi 2016 m. Lietuvos investicijų indeksą, skaičiuoja, kad penai didžiausią grąžą teikė investicijos į akcijas (14,9 proc.).
Investicijos į būsto nuomą sudarė 9,7 proc. (būsto kainos augimas – 5,5 proc. ir nuomos – 4,2 proc.). Ilgalaikės Lietuvos obligacijos atnešė 2 proc. grąžą, o indėliai – 0 proc.
Svarbu paminėti, kad infliacija sudarė 0,7 proc.
Žiūrint į dviejų dešimtmečių investicijų grąžą (1996-2016 m.) daugiausiai naudos atnešė būsto kaina ir nuoma (14,6 proc.). Akcijos – 9 proc., ilgalaikės obligacijos – 7 proc., indėliai – 5,1 proc. (infliacija šį laikotarpį sudarė 3,3 proc.).
„Ko tikėtis ateityje? Iš indėlių – nieko. Ateinančiais metais tikėtina, kad grąža ir išliks apie nulį. Kalbant apie obligacijas, tai pat negalime labai nieko tikėtis, nebent tam tikros vieno procento dalies.
Tai nereiškia, kad tai bloga investicija, bet konkrečiai Lietuvos ilgalaikės obligacijos neturėtų šiemet parodyti didelės teigiamos grąžos“, – svarstė „INVL Asset Management“ investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.
Pasak jo, didesnės grąžos būtų galima tikėtis nebent iš investicijų į nekilnojamojo turto nuomą, tačiau ir čia reikia atkreipti dėmesį į patį turto tipą.
„Reikėtų žiūrėti, kas yra pasirenkama. Abejotina, kad nekilnojamasis turtas mažesniame miestelyje turi perspektyvą dėl demografinės situacijos. Vis dėlto situacija Vilniuje, Kaune – ne tokia bloga, čia būsto kainos gali išsilaikyti arba net didėti“, – kalbėjo V. Rūkas.
Praėjusių metų investicijų rezultatus spaudos konferencijoje pristatančios turto valdymo bendrovės atstovas taip pat apžvelgė darbo rinkos situaciją, kuri parodo šalies gyventojų galimybę taupyti.
Pastebima, kad dirbančiųjų skaičius beveik pasiekė 2008 m. lygį. Kaip paminėjo V. Rūkas, šiuo metu dirbančiųjų skaičius siekia 1,21 mln.
„Per metus dirbančiųjų skaičius išaugo apie 15 tūkst. Tai siekia Druskininkų miesto dydį“, – palygino bendrovės atstovas. Skaičiuojant dirbančiųjų skaičiaus pokytį per paskutinius trejus metus, jis išaugo apie 70 tūkst. – daugiau nei Alytaus miesto gyventojų skaičius.
V. Rūkas taip pat paminėjo, kad teigiamą aplinką kuria ir pozityvi darbo užmokesčio pokyčio statistika.
Po krizės 2009 m. buvo matomas stiprus jo kritimas, tačiau nuo 2013 m. vidutinio darbo užmokesčio augimo tempas gana paspartėjo ir pernai ketvirtą ketvirti darbo užmokesčio augimas „ant popieriaus“ siekė 8,7 proc.
Kaip gyventojai vertina savo finansinę padėtį
Kartu bendrovės pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų departamento direktorė Dalia Kolmatsui pristatė įmonės užsakymu atliktą „Spinter tyrimų“ apklausą apie tai, kaip gyventojai vertina savo finansinę padėtį ir jos pokytį.
Kaip parodė tyrimas, per metus šiek tiek sumažėjo taupančiųjų skaičius: nuo 66 proc. iki 63 proc.
33 proc. gyventojų prisipažino, kad per mėnesį atsideda 51-100 eurų, dar apie trečdalis (29 proc.) – 21-50 eurų.
Gyventojų taip pat buvo paklausti, kaip vertina savo finansinės padėties pokyti per paskutinius trejus metus. 29 proc. atsakė, kad jaučia pagerėjimą, 56 proc. – pablogėjimą.
„Pagerėjusią padėtį pajutę išsakė jaunesni, aukščiausio išsilavinimo, aukštesnes pajamas gaunantys asmenys“, – kalbėjo D. Kolmatsui.
Geresne padėtimi pasigirti dėl didėjusio atlyginimo galėjo 58 proc. respondentų. 33 proc. teigė, kad situacija pagerėjo dėl to, kad darbą gavo kitas šeimos narys arba pastarajam padidėjo atlyginimas.
Net 80 proc. teigusių, kad situacija per trejus metus pablogėjo, nurodė to priežastį – didėjusias kainas.
