Paaiškėjo, kad didelė dalis jų „Sodrai“ yra skolingi PSD įmokas už 2016-uosius metus.

Sunerimę migrantai, užvertę klausimais „Sodrą“, skundžiasi informacijos stoka ir itin lėtu valstybinės institucijos darbu.

„Tiesa“ aiškinosi, kodėl svetur gyvenantys lietuviai nemoka įmokų, nesidomi savo įsipareigojimais Lietuvai, neketina mokėti įmokų ateityje bei padengti įsiskolinimų, kurių turėjo nelikti iki kovo pradžios.

Įstatymas aiškus

Nuo praėjusių metų sausio pirmos dienos Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, įpareigojantis visus asmenis, nevykdančius ekonominės veiklos ir nedraustus valstybės lėšomis, patiems susimokėti PSD įmokas. Šios kas mėnesį sudaro 34,20 euro.

Į šį sąrašą pateko ir žmonės, nebegyvenantys Lietuvoje, bet nedeklaravę išvykimo ir neišsiregistravę. O tokių, kaip paaiškėjo, yra ne tiek ir mažai.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacija, PSD turi mokėti tik nuolat Lietuvoje gyvenantys šalies piliečiai ir užsieniečiai. Asmenys, negyvenantys Lietuvoje, PSD mokėti neturi. Kriterijus, pagal kurį nustatoma, ar asmuo privalo mokėti PSD, yra išvykimo ar atvykimo deklaracija Gyventojų registre.

Kadangi didelė dalis lietuvių svetur gyvena ne vienerius metus, tačiau niekam apie tai nepranešė, susikaupė PSD skola. Kodėl taip atsitiko?

Skolų nepripažįsta

Tiek viešojoje erdvėje, tiek emigrantų grupėse socialiniuose tinkluose informacijos apie susiklosčiusią situaciją netrūksta. Žmonės dalijasi patirtimi ir patarimais, kokių dokumentų reikia norint panaikinti susikaupusią skolą arba išsiregistruoti atgaline data.

Gausiame išsigandusių ir sutrikusių tautiečių balsų chore buvo ir keletas tokių, kurie teigė, jog jau seniai deklaravo išvykimą iš Lietuvos, tad ir skolų neturi.

„Tiesos“ kalbinta Renata Šimkutė – viena iš jų. Mergina prieš porą metų baigė mokslus Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje apsistojusi dar labai neilgai. Bet prieš pakeisdama gyvenamąją vietą susitvarkė visus formalumus.

„Kai gyvenau Lietuvoje, man ne kartą teko susidurti su „Sodra“ ir jos painia sistema, – pasakojo Renata, – todėl prieš išvykdama į kitą šalį norėjau, kad nekiltų jokių problemų ir visi mano dokumentai būtų tvarkingi.“

Deja, ne visi tokie pareigingi.

Jau dešimtmetį Jungtinės Karalystės sostinėje Londone gyvenanti Rasa K. „Sodrai“ skolinga už visus 2016 metus. Skola spaudžia ne tik ją, bet ir Rasos sutuoktinį Rimvydą. Bet pasipiktinusi moteris tvirtina nė nesiruošianti jos mokėti ir tvarkosi dokumentus, kad skola būtų panaikinta.

„Juokinga ir graudu. Aš jau dešimt metų Lietuvoje negyvenu, Anglijoje moku mokesčius, o jie net neįspėję ima ir prirašo kažkokią skolą, kuri dar ir didėja kiekvieną mėnesį!“ – neslepia apmaudo.

Paklausta, kodėl neišsiregistravo prieš išvykdama gyventi į Jungtinę Karalystę, Rasa K. traukė pečiais: „Aš net nežinojau, kad reikia. Tada buvo sunkus laikas, nelengva buvo visai šeimai, o ir vaikai buvo maži – ne tas mums rūpėjo. Kadangi nežinojom, tai ir nesukom sau galvos. Iki dabar, kol prasidėjo visos šios nesąmonės.“

Apie tai, kad pakeitęs gyvenamąją šalį Lietuvos Respublikos pilietis turi informuoti Gyventojų registrų centrą, nežinojo ir Tomas K.

„Iš kur man žinoti? – gūžčiojo vyras. – Važiavau iš tos Lietuvos ir išvažiavau... Čia visi dokumentai tvarkingi, o kas liko ten – nežinau.“

„Skolos nemokėsiu, nematau prasmės. Ką man tas PSD duos?“ – retorinį klausimą uždavė „Tiesos“ pašnekovas.

Lietuviškas draudimas nereikalingas

Nedeklaravus išvykimo iš šalies ir nemokant PSD įmokų nutrūksta sveikatos draudimas, „Sodra“ pradeda skaičiuoti skolą, o grįžęs į Lietuvą toks asmuo negali gauti nemokamų gydymo paslaugų – kol skola nėra sumokama.

Tačiau nemokamos medicininės paslaugos Lietuvoje emigrantams rūpi mažiausiai.

Kelias PSD mėnesines įmokas skolinga Karolina P. tikina Lietuvos medikų paslaugomis nesinaudojanti.
„Aš jau keletą metų gyvenu Anglijoje, čia moku visus mokesčius ir naudojuosi vietinių medikų paslaugomis, – kalbėjo ji. – Nesuvokiama, kodėl man kada nors reikėtų lietuviškos medicinos. Juk peršalusi neskrisiu į Vilnių, o kreipsiuosi į vietinį šeimos gydytoją.“

Paklausta, ar lankydamasi Lietuvoje nesinaudoja odontologų paslaugomis, Karolina P. paaiškino už jas susimokanti pati: „Taip, ne paslaptis, kad tiek aš, tiek daugelis kitų emigrantų tėvynėje tvarkomės dantis ar atliekame grožio procedūras, tačiau už tai mokame iš savo kišenės, o ne naudojamės valstybės lėšomis.“

Tautietei pritarė ir Rasa K. „Jei atostogaujame Lietuvoje ir nusprendžiame susitvarkyti dantis ar atlinkti kitą procedūrą, už viską sumokame. Ir dar daugiau negu vietiniai, nes daktarai žino, jog mes turime pinigų, mūsų netenkina valstybinių medicinos įstaigų darbo kokybė, ir dar mums reikia, jog procedūros būtų atliktos greitai.“

Tėvams – ramiau

Kiek ramiau šioje situacijoje jaučiasi išvykimo iš Lietuvos nedeklaravusios šeimos, turinčios mažamečių atžalų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą, vaikus iki 8 metų auginančiose šeimose vienam iš tėvų PSD mokėti nereikia, nes jį sumoka valstybė.

Manchesterio mieste gyvenanti Monika T. džiaugiasi šiuo įstatymu. „Aš, kaip ir dauguma lietuvių, motinystės atostogas nusprendžiau praleisti Lietuvoje, nes čia yra mano mama, todėl galiu sulaukti pagalbos, – sako ji. – O tai, kad man priklauso nemokamas PSD, manau, yra normalu. Juk ir aš, ir mano vyras, ir mano vaikas esame Lietuvos piliečiai.“

Tiesa, Monikos T. sutuoktinis turi susikaupusią PSD skolą, todėl moteris sutvarkė dokumentus, kad ji būtų panaikinta, ir džiaugiasi, jog keletą metų dėl to neteks sukti galvos.

Emigrantai tikino, kad lankydamiesi Lietuvoje už medicinos paslaugas moka iš savo kišenės.
Emigrantai tikino, kad lankydamiesi Lietuvoje už medicinos paslaugas moka iš savo kišenės.

Informacijos negavo?

Kaip minėta, PSD įstatymas įsigaliojo dar praėjusių metų sausio 1-ąją, informacija apie privalomas mėnesines įmokas buvo pateikta „Sodros“ svetainėje internete. Šią temą ne kartą nagrinėjo ir žiniasklaida, buvo garsiai skelbiama apie „Sodros“ raginimus piliečiams pasitikrinti, ar nesikaupia PSD skola. Apie tai ne kartą rašė ir „Tiesa“.

Tačiau užsienyje gyvenantys tautiečiai tvirtina jokių raginimų negirdėję. Negana to, „Tiesos“ kalbinti žmonės teigė nesidomintys, kas vyksta Lietuvoje, ir tėvynėje galiojantys įstatymai jiems neaktualūs.
Pasak Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (JKLB) pirmininkės Dalios Asanavičiūtės, imigrantams sunku žinoti dviejų valstybių įstatymus. Išvykusieji svetur stengiasi vykdyti tos šalies, kurioje gyvena, įstatymus.

„Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus „Sodra“ nėra įpareigota informuoti skolininkų, todėl žmonės ir nežinojo, – aiškina D. Asanavičiūtė. – Žmonės išvažiavo, padarė tai, ką privalėjo tuo metu padaryti. Kadangi informacijos neseka, tai ir nežinojo, jog yra išėjęs įstatymas, kurį privalo vykdyti ir emigrantai.“
Informacijos stoka ir painiu įstatymų aiškinimu piktinosi didžioji dauguma „Tiesos“ pašnekovų.

„Kokia dar informacija?! Girdėjau, kad ministras per žinias sakė, jog siuntė elektroninius laiškus. Kur jie siuntė? Aš nieko negavau!“ – pyko ir stebėjosi jie.

„Pasiskaitau kokį nors lietuvišką portalą, bet po Mokesčių inspekcijos puslapius tikrai nevaikštau. Jie juk mano adreso neturi – kaip gali mane informuoti?“ – neslėpė nuostabos Tomas K.

JK gyvenančios Karolinos P. manymu, informacijos buvo užtektinai, tačiau ji itin klaidi ir paprastam žmogui sunku suprasti, ką reikia daryti.

„Tos formos, įstatymai, grasinimai... Žmonės, kurie nė karto su tuo nesusidūrė, sutriko, gal dar padarė klaidų pildydami deklaracijas, o susisiekti su „Sodra“ pastaruoju metu itin sunku“, – kalbėjo ji.

Londone IT sektoriuje bandančio įsitvirtinti Egidijaus N. nuomone, kalti patys emigrantai, nesidomintys valstybės valdymu. Įstatymų nežinojimas juk neatleidžia nuo prievolės juos vykdyti.

„Aš nieko blogo PSD įstatyme nematau, – pabrėžė Egidijus. – Nori turėti draudimą – mokėk, nenori – išsiregistruok. Paprasta. Juk atvykę į Jungtinę Karalystę tautiečiai net nemokėdami kalbos sugeba susitvarkyti dokumentus dėl pašalpų, o čia savo gimtąja kalba nesugeba perskaityti poros įstatymų!“

„Kai mums reikia, tai neprisišauksi“

Sužinoję apie turimą skolą ir suskubę ją panaikinti vasario mėnesį emigrantai susidūrė su dar viena problema – itin lėtu „Sodros“ darbu dėl šią instituciją užplūdusių susirūpinusių piliečių skambučių ir laiškų. Per trumpą laiką buvo sulaukta penkis su puse karto daugiau skambučių negu paprastai, atsakymų laukė apie 12 000 laiškų. Tad skolininkams buvo duotas papildomas mėnuo, per kurį jie turėjo pristatyti reikiamus dokumentus, kad skola būtų panaikinta.

Skolos turėjo būti sumokėtos iki kovo mėnesio pradžios.

„Kiek bandžiau prisiskambinti, tiek girdėjau, kad šiuo metu visi operatoriai užimti, – pasakojo Rasa K. – Visą informaciją turėjau pati susirinkti internete, o nusiuntusi laišką atsakymo laukiau apie porą savaičių.“
„Kai jiems reikia, tai iš karto puola skolas išieškoti ir antstoliais grasinti, o kai mums reikia pagalbos, tai nei prisiskambinsi, nei prisišauksi. Dokumentus suprasti labai sunku, o pasiklausti nėra ko“, – jai pritarė Tomas K.

JKLB pirmininkė D. Asanavičiūtė teigė, jog žmonės pagalbos į ją nesikreipė, bet klausė patarimų, kur kreiptis, ar ji nežinanti, kas galėtų padėti sutvarkyti visus reikalus.

Antstolių bijo visi

Londone gyvenanti Giedrė Baranauskaitė PSD problemą išsprendė kitaip: pasinaudojusi savo lietuviška sąskaita, ji sumokėjo susikaupusią skolą.

„Mano skola buvo vos už porą mėnesių, tad buvo paprasčiau ją sumokėti“, – aiškino „Tiesos“ pašnekovė. Ji patikino, jog vasarą grįžusi kasmečių atostogų susitvarkys visus reikiamus dokumentus.

Tokį sprendimą Giedrė priėmė pabūgusi antstolių ir galimo sąskaitos arešto.

„O jeigu antstolius užsiundys arba sąskaitą uždarys? Lietuva juk – „bananų respublika“, aiškinkis paskui su jais“, – savo nusivylimo tėvynės institucijomis neslėpė jauna moteris.

Antstolių ir galimo sąskaitų blokavimo bijo visi kalbinti tautiečiai. Net ir tie, kurie sąskaitų Lietuvoje neturi.
Tomas K. savo gimtinėje turi nekilnojamojo turto, todėl bijo, kad nesumokėjus skolos jis gali būti areštuotas. Rasa K. nekilnojamojo turto arešto dar nesibaimina, bet dėl sąskaitos lietuviškame banke jai neramu.

Visi pašnekovai teigė laukiantys, kol „Sodros“ specialistai atsakys į užklausas, tada jie galės surinkti visus dokumentus ir jų skolos bus anuliuotos.