Pavalgęs pietus kavinėje jis nesistoja nuo stalo, kol į specialią programėlę nesuveda, kiek jam kainavo maistas centų tikslumu.

Nors oficialiais statistikos duomenimis paskutinius porą metų šalyje didelės infliacijos fiksuota nebuvo, vyras konstatuoja – stipriai per šį laiką nepasikeitus pajamoms, jis sau gali leisti mažiau.

Smulkiai sekti savo išlaidas Vilniaus gyventojas pradėjo prieš maždaug septynerius metus. Iš pradžių Paulius savo išlaidas skaičiuodavo specialioje „Excel“ lentelėje. Po kokių trejų metų skaičiavimą metė, o prieš porą metų vėl sugrįžo skaičiuoti, kur dingsta jo išleisti pinigai.

Dabar Paulius pripažįsta, kad išlaidų skaičiavimas jam jau tapo įpročiu: tik į rankas gavęs kvitą jis į specialią programėlę susiveda išleistus pinigus. Jei nespėja iškart, prie kvitų ir telefono prisėda vakarais.

„Iš pradžių viską pradėjau iš smalsumo, pasidarė įdomu, kur ir kiek išleidžiu. Vėliau pradėjau detaliau analizuoti savo išlaidas. Nežinant, kas dedasi tavo kišenėje taupyti yra nesąmonė. Manau, kad pirmas žingsnis, norint sutaupyti, yra pradėti domėtis savo išlaidomis“, – pasakojo vilnietis.

Pasijautė dienos pietūs

Paulius skaičiavo, kad daugiausia išlaidų, žinoma, išeina būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti.

„Bet tai išlaidos, kurios nelabai keičiasi. Daugiau galima pajusti žiūrint į paslaugų ir prekių kainas. Kadangi pietauju mieste darbo metu, tai kalbant apie išlaidas per paskutinius dvejus metus labai pasijautė padidėjusios išlaidos dienos pietums“, – pasakojo vyras. Valgymui ne namuose sostinės gyventojas stengiasi išleisti iki 10 proc. savo išlaidų.

Išaugus dienos pietų išlaidoms Paulius teigė nenustojęs maitintis kavinių ir restoranų maistu, tačiau pradėjo labiau žiūrėti į kainas, mažiau valgyti ne namuose po darbo ar savaitgaliais.

„Kiek išleidžiu parduotuvėse maistui, labai nežiūriu. Čia mažai ką sutaupysi. Daugiau stebiu kitas išlaidų grupes, kaip valgymas ne namie, automobilis, laisvalaikis“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak Pauliaus, degalai automobiliui kas mėnesį kainuoja panašiai, tačiau būna atvejų, kai tenka kažką automobilyje tvarkyti: „Jei menki reikalai tada žiūriu, ar galiu šį mėnesį sau leisti ar laukti kito mėnesio. Žinoma, būna ir nenumatytų dalykų, kur neatidėsi, pavyzdžiui, žiemą „numirė“ akumuliatorius, tai turėjau iškart keisti“.

Paklaustas apie išlaidų grupes, kurių išlaidos labiausiai, vilniečio pastebėjimu, padidėjo per porą metų, Paulius taip pat įvardijo išlaidas cigaretėms, kadangi vyras rūko.

„Negaliu sakyti, kad išlaidos išaugo, nes ir pajamos daug nesikeitė, bet tikrai pastebėjau, kad dabar mažiau galiu kažko daryti, kad išlaidos būtų suvaldytos“, – prisipažino pašnekovas.

Kalbėdamas apie išlaidų planavimą Paulius paminėjo, kad, jo nuomone, svarbiausia žiūrėti, kad niekada išlaidos neviršytų pajamų, kad nereikėtų kažko pirkti iš santaupų.

Būtent į pinigus, atsidėtus taupymui, vilnietis taip pat žiūri kaip į išlaidas.

„Kai tik gaunu algą iškart atsidedu. Pagal vadovėlius sako, kad reikėtų taupyti apie 10 proc. Aš atsidedu apie 15-20 proc. Atsidedi ir viską kitą leidi. Tai dabar atsidėdamas tiek pat, sau galiu mažiau leisti nei prieš dvejus metus. Anksčiau kokius du kartus su žmona ir draugais išeidavome į miestą pavakarieniauti, tai dabar einam kokį kartą per mėnesį“, – skaičiavo pašnekovas.

Su žmona nuomojamame bute Vilniuje gyvenantis vyras akcentavo, kad nors per paskutinius porą metų jų šeimoje neatsirado nei vaikų, nei papildomo automobilio, šeima sau leidžia vis mažiau.

„Ypač pasijautė kainų augimas pernai. Tikrai jaučiu, kad gyvenau anksčiau“, – atviravo pašnekovas.

Kalbėdamas apie išlaidų grupes, į kurias skirsto išleistus pinigus, Paulius paminėjo ir tokias grupes kaip aukojimas (iki 5 proc.), laisvalaikis (iki 10 proc.). Drabužiams ir avalynei vyras teigia atskiros prekių grupės neturintis, nes tokias prekes perka labai retai ir tikrai daug joms neišleidžia.

„Taip pat esu sau nusistatęs, kad niekada neatostogauti iš santaupų. Labai brangiai su žmona neatostogaujame, kokį kartą į metus į kalnus nuvažiuojame: lėktuvo bilietų dabar galima rasti tikrai pigių. Daugiausia kainuoja nakvynė, o kalnuose daiktų jokių daug ir neprisipirksi“, – kalbėjo vyras.

Ekonomistai vis garsiau kalba, kad šiemet šalyje bus jaučiamas spartesnis kainų augimas. Paklausus Pauliaus, ko jis pirmiausiai atsisakytų, jei kainos pradėtų daug labiau augti, o pajamos nekistų, pašnekovas teigė, kad pirmiausia taupytų išlaidas automobiliui: gal daugiau naudotųsi viešuoju transportu.

„Kaip rūkančiam, tai, žinoma, reikėtų šitą šaką pjauti, bet čia jau kiti niuansai. Gal tuomet tiek nebetaupyčiau ar nebeaukočiau, dar labiau ribočiau laisvalaikį. Jei dabar kartą per mėnesį nueiname į kiną, tai gal būtų kas du mėnesius“, – svarstė pašnekovas.

Didėjančioms išlaidoms prispaudus Paulius taip pat svarstytų keltis į pigesnį būstą.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. gruodį metinė infliacija šalyje siekė 1,7 proc. 2015 m. gruodį ji buvo neigiama ir siekė -0,1 proc., 2014 m. gruodį - taip pat neigiama -0,3 proc.

Pataria, kaip leisti protingai

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad augant išlaidoms, o pajamoms – ne, pirmiausia gyventojai linkę apkarpyti ne pirmo būtinumo prekių ar paslaugų išlaidas.

„Taip pat į kainų pokyčius reaguojama ir perkant mažiau žinomų prekės ženklų ar prastesnės kokybės prekių, kurios kainuoja mažiau“, – komentavo pašnekovas.

Pasak jo, tokiais atvejais vis daugiau laiko skiriama nuolaidų paieškai ir galimybėms susirasti reikiamų prekių ir jas nusipirkti internetinėse parduotuvėse ar kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje.

„O iš prekių ar paslaugų, tai greičiausiai mažinamos arba ieškoma pigesnių laisvalaikio paslaugų, drabužių ir avalynės, maisto produktų.

Pavyzdžiui, jei auga maisto produktų kainos, tikėtina, kad arba bus perkamos tos prekės alternatyvos (jei pabrango sviestas, tai gal ne taip brango margarinas), arba prastesnės kokybės (jeigu pabrango sūris, tai gal tada pirkti sūrio produktą). Dar blogoji kainų augimo pusė yra ta, kad sparčiai augančios kainos skatina šešėlinę ekonomiką – pirkti prekes iš tų tiekėjų, kurie nesumoka valstybei mokesčių“, – įžvelgė analitikas.

Paprašytas įvardyti pagrindines gyventojų taupymo klaidas, T. Povilauskas pirmiausia paminėjo savo finansų nekontroliavimą.

Tadas Povilauskas

„Pirmiausia nėra daroma analizė ir nerenkami duomenys, kam pinigai yra išleidžiami, o šis veiksmas labai padeda bandant suprasti, ar ne per daug išties išleidžiama tam tikroms prekėms ir paslaugoms“, – svarstė pašnekovas.

Antra, klaida daroma, jei nėra galvojama apie savo šeimos biudžeto planavimą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, nėra atliekamas streso testas – ar iš tiesų nelauktai sumažėjus ar išnykus pajamoms, pavyktų kurį laiką sėkmingai gyventi ir įvykdyti visus turimus finansinius įsipareigojimus.

„Trečia, nėra išgryninami ir įvardijami išlaidų ir taupymo tikslų prioritetai, nes tik stiprią vidinę drausmę turintys žmonės išties sutaupo pakankamai savo tikslams, neturėdami konkrečių tikslų, – kalbėjo T. Povilauskas. – Ketvirta, kad ir kaip gaunama mažai pajamų, reikia turėti laisvų pinigų nenumatytiems atvejams. Penkta, aktuali tiems žmonėms, kurie turi jau nemažai santaupų – reikia efektyviai išnaudoti sukauptas lėšas, diversifikuoti santaupas ir nelaikyti jų vienoje vietoje, paskirstyti pagal klases ir grąžą“.

Praėjus dvejiems metams po euro įvedimo Lietuvoje, gyventojai susidurė su kainų padidėjimu. DELFI prašo skaitytojų pasidalinti, kaip pasikeitė jūsų pirkinių krepšelis ir kokių priemonių imatės, kad neišleistumėte per daug. Siųskite mums, kokius pabrangimus pastebėjote bei kaip teko keisti prioritetus, ar ieškojote kitų prekių ar parduotuvių. Laukiame jūsų istorijų ir skaičiavimų el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Gyvenu ir skaičiuoju“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (493)