Pripažinusi, kad mobiliosios ūkininkų turgavietės idėja išsigimė, Savivaldybė ryžosi jos prekeivius vis dėlto apmokestinti. Maišus vaisių ir daržovių automobilių aikštelėje prie judrios Klaipėdos g. išrikiuojantys pardavėjai nuo sausio 1-osios privalės už prekybos vietą susimokėti į miesto biudžetą. Tiesa, kol kas tik simboliškai – 20 Eur už mėnesį.

Prekiaujantieji tik penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais ir toliau galės tą daryti nemokėdami rinkliavos.

„Bandome įvesti šiokią tokią tvarką. Tikrieji ūkininkai kitomis dienomis ir taip neprekiauja, tik savaitgaliais, taigi jiems lengvata ir toliau išlieka“, – sako Savivaldybės Miesto plėtros skyriaus specialistė Kristina Buinauskienė.

Idėja išsigimė

Žemės ūkio ministerijai prieš trejus metus savivaldybėms pamėtėjus mobiliųjų turgelių idėją, net keliose Panevėžio automobilių stovėjimo aikštelėse leista nemokant už vietą prekiauti visiems, kas užsidirba iš žemės: ūkininkams, sodininkams ar tiesiog nuosavybės teise valdantiesiems žemės sklypus.

Taip Savivaldybė tikėjosi žemdirbiams palengvinti realizuoti savo ūkiuose išaugintą produkciją.

Tačiau iš kelių pasiūlytų vietų žemdirbiai pamėgo tik esančią ties Klaipėdos bei Dariaus ir Girėno gatvių sankirta, o ilgainiui ūkininkų mobiliojo turgelio idėja ir visai išsigimė. Pasak K. Buinauskienės, tarp žemdirbių atsirado piktnaudžiautojų, kurie greta savo produkcijos ėmėsi prekiauti ir atsivežtine.
Panevėžio vicemero Alekso Varnos teigimu, apmokestinti prekybos vietą siūlė ir ūkininkai, patys kenčiantys nuo kainas mušančių perpardavinėtojų.

Ant ūkininko prekystalio mandarinai


Pasižadėję prekiauti tik savo išauginta produkcija ūkininkai tarp viso šito gėrio be skrupulų sukrovę ir dėžes iš tolo šviečiančių oranžinių mandarinų.

Mobilusis ūkininkų turgelis greta judrios Klaipėdos g. seniai virtęs ištisą savaitę veikiančia nelegalia turgaviete po atviru dangumi be tualeto ir vandens. Net ir šaltuoju sezonu čia nebūna tuščias.
Jau nuo ankstyvo ryto automobilių aikštelėje išsirikiuoja prekeiviai. Ant laikinų prekystalių sukrautos kopūstų gūžės, pūpso maišai bulvių, rietuvės morkų, išrikiuotos dėžės su obuoliais ir kriaušėmis, maišai riešutų, spanguolių.

Pasižadėję prekiauti tik savo išauginta produkcija ūkininkai tarp viso šito gėrio be skrupulų sukrovę ir dėžes iš tolo šviečiančių oranžinių mandarinų.

„Čia ne mano. Draugas trumpam išvažiavo, paprašė už jį paprekiauti“, – tvirtina ką tik maišą mandarinų pardavęs Algis Eismonavičius.

Kitoje aikštelės pusėje ir jo paties laikinasis prekystalis. Šalia obuolių, kriaušių, riešutų išrikiuoti keli stiklainiai, anot Algio, žmonos raugintų agurkų, pačių pritarkuotų krienų ir – kaipgi be mandarinų.
„Reikia kažkaip verstis“, – aiškina A. Eismonavičius.

Jis sakosi nesąs ūkininkas, tik jos sutuoktinis. Antroji pusė prekiauja kitoje miesto turgavietėje. A. Eismonavičiaus teigimu, prekyba visur gerai einasi, jei prisijaukini nuolatinį klientą.

Ar per mokesčius Savivaldybė suvaldys ūkininkų pažymėjimais prisidengusius perpardavinėtojus, jis abejoja. Jo nuomone, verčiau valdininkai akyliau tikrintų prekiautojus. Savo daržovėmis ir mandarinais prekiaujantis ūkininkas piktinasi, kad perpardavinėtojai smukdo jo verslą.

„Auginame1,8 ha braškių. Mes pardavinėjame uogas iš savo daržo, o yra kas atsiveža lenkiškų, apgaudinėja pirkėjus, o mums kainą muša“, – „Sekundei“ pasakojo A. Eismonavičius.

Važinėja iš Radviliškio


Bulvėmis, morkomis, burokėliais automobilių aikštelėje prekiaujanti ūkininkė Dalė Šenauskienė iš Radviliškio rajono džiaugiasi Panevėžio savivaldybės žemdirbiams sudarytomis išskirtinėmis sąlygomis.

Radviliškyje tokios prekyvietės nėra. D. Šenauskienė išbandė ir Panevėžio turgavietes, bet, anot jos, automobilių aikštelėje parduoti savo produkciją lengviausia.

„Turgavietėse viską tenka susinešti iki prekystalio, o čia atvažiuoji ir tiesiai iš mašinos gali prekiauti. Taip daug patogiau“, – džiaugiasi D. Šenauskienė.

Ūkininkė sako iš pačios užaugintos produkcijos turtų nesusikraunanti. Šiltą dieną, kai panevėžiečiai į turgelį ateina ne tik apsipirkti, bet ir pasižmonėti, radviliškietė skaičiuoja daržovių parduodanti už 40 Eur.

Automobilių aikštelėje nuolatos vyksta veiksmas. Dauguma pirkėjų atvažiuoja mašinomis. Kai kurie apsiperka nė neišlipę – tiesiog per pradarytą automobilio langą.

Nuviliojo pirkėjus

„Žaros“ turgavietės smulkiosios verslininkės guodžiasi, jog, konkurentams iš panosės nuviliojus jų potencialius klientus, per dieną nebeuždirbančios nė 10 Eur.

Priešais automobilių stovėjimo aikštelę, kitapus Dariaus ir Girėno g. esančiame „Žaros“ turgelyje, lauke prie prekystalių taip pat su žemės ūkio produkcija šąlančios moterys vienbalsiai tikina apie 40 Eur dienos uždarbį tegalinčios tik pasvajoti. Anot jų, iš bulvių ir morkų šaltuoju sezonu kartais nė 10 Eur per dieną neuždirba.

Čia nuolat prekiauja apie dešimt verslo liudijimus turinčių žmonių. Jiems prekybos vieta, priklausomai nuo dydžio, kainuoja 0,98–1,68 Eur už dieną. Suskaičiavus visus mokesčius – už vietą, už verslo liudijimą, įmokas ligonių kasai, pasak prekybininkių, per mėnesį susidaro apie 200 Eur.

„Žaros“ turgelio smulkiosios verslininkės guodžiasi, kad sunkūs laikai prasidėjo, kai prieš trejetą metų Savivaldybė sudarė išskirtines sąlygas ūkininkams prekiauti automobilių stovėjimo aikštelėje nemokant mokesčių. Jos negali ramiai žiūrėti, kaip pašonėje konkurentai nuvilioja potencialius „Žaros“ turgavietės klientus, ir piktinasi nevienodomis konkurencijos sąlygomis.

„Ten tikrai visi ūkininkai, net žiemą savo užaugintais mandarinais prekiauja“, – ironizavo į būrį susirinkusios turgavietės prekybininkės.

Smulkiąsias verslininkes stebina, kad joms taikomi griežti reikalavimai kitoje gatvės pusėje automobilių aikštelės turgavietėje negalioja. Anot jų, pas kaimynus galima įsigyti net mėsos ar pieno gaminių, nors šaldytuvų ten nėra.

„Mums draudžiama net raugintais agurkais prekiauti, o ten ir kumpis, ir lašiniai ant dėželių atvirai išdėlioti. Kur jie rankas nusiplauna bulves pasvėrę?“ – stebisi Stasė Užusenienė.

Ji pati prekiauja savo medumi ir iš įvairių tiekėjų įsigytomis daržovėmis bei vaisiais.

„Mes nepavydime ir neturime nieko prieš, kad ūkininkai nemokamai prekiautų savo produkcija. Bet daug ten perpardavinėtojų, tokių pačių verslininkų kaip mes. Prekybos bazėse jau juokiasi, kad ūkininkai atvažiuoja krapų pirkti“, – pasakojo S. Užusenienė.

Produkcija kelia abejonių

Savivaldybės planai simboliniu mokesčiu pažaboti ūkininko pažymėjimais besidangstančius perpardavinėtojus nuo jų kenčiančioms turgavietės prekybininkėms atrodo juokingi. Jų nuomone, savivalė nesiliaus, kol valdininkai nesiims griežtai tikrinti, ką automobilių aikštelės prekeiviai parduoda.

Kaimynais besipiktinančioms moterims pritaria ir Vilė Derukienė, „Žaros“ turgavietę administruojančio Panevėžio butų ūkio kasininkė-kontrolierė.

Anot jos, nors automobilių aikštelėje ūkininkams leidžiama prekiauti tik sava produkcija, jau ankstyvą pavasarį ant laikinus prekystalius atstojančių dėžių pūpso raudonšoniai pomidorai. I. Derukienė sako iš veidų atpažįstanti vadinamuosius ūkininkus, į automobilių aikštelę persikrausčiusius iš kitų miesto turgaviečių, kad išsisuktų nuo mokesčių.

„Už verslo liudijimus, vietą turgavietėje moterys pinigus moka, o pirkėjų nebeturi. Mus tikrina visi, kas gali, o kitapus gatvės visiška savivalė leidžiama: mašinos tarp prekybos vietų važinėja, jokios higienos“, – piktinosi V. Derukienė.

Liberali tvarka virto chaosu

Priešais nelegalia turgaviete virtusią automobilių aikštelę gyvenantis ir per buto langus ją regintis miesto Tarybos narys Donatas Degenis irgi mano, kad vien apmokestinti joje prekiaujančiuosius nepakanka. Politiko nuomone, Savivaldybei derėtų imtis griežtesnių sankcijų, pavyzdžiui, prekeiviams atrėžti tik dalį aikštelės ir joje pažymėti prekybos vietas.

Esamą situaciją politikas vadina visišku chaosu, grasinančiu nelaime.

„Aikštelėje vyksta prekyba, vaikšto žmonės ir ten pat važinėja automobiliai. Laiko klausimas, kada vaikas ar močiutė paklius po ratais“, – mano D. Degenis.

Mobilusis ūkininkų turgelis tapęs galvos skausmu ir aplinkinių daugiabučių gyventojams. Juos piktina, kad automobilių aikštelė užimta ištisą dieną, o vakarais išvažiuodami prekybininkai dažnai palieka kalnus šiukšlių.