„Pagrindinis yra ginčas dėl to, kad, atsiradus didesniam kiekiui pieno, pieno perdirbėjai superka iš tų tiekėjų, kurie yra pastovūs, su kuriais yra pasirašyti ilgalaikiai kontraktai, ir kai metų eigoje pieno kaina pakyla, jie vis tiek neieško kitų galimybių“, – po susitikimo su perdirbėjais žurnalistams sakė Premjeras.
Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad Žemės ūkio rūmai privalo tartis dėl ilgalaikių supirkimo sutarčių pasirašymo tarp pieno kooperatyvų, pieno gamintojų ir pieno perdirbėjų, o daugiausiai nesutarimų kyla ne dėl superkamo pieno kiekio, bet dėl supirkimo kainodaros.
Pasak Premjero, trumpalaikių sutarčių daugeliu atveju nori patys kooperatyvai ir ūkininkai, tikėdamiesi, kad kitą mėnesį pieno supirkimo kaina didės ir jį bus galima parduoti kitam supirkėjui arba išvežti į kitą užsienio šalį.
V. Baltraitienės teigimu, ilgalaikių sutarčių nebuvimas yra pagrindinė nepasitikėjimo tarp gamintojų ir perdirbėjų priežastis, kurie dažniausiai linkę supirkti tik trumpalaikėse sutartyse reglamentuotą pieno kiekį, neatsižvelgiant į sezoniškumą.
„Jeigu sutartis galioja tik vienam mėnesiui, bet kaip gali elgtis tiek viena, tiek kita pusė (...), tai to pasitikėjimo ir nebus“, – kalbėjo ministrė, pridūrusi, kad ilgalaikių sutarčių kainodara turi būti nustatoma atsižvelgiant į rinkos pokyčius.
„Mūsų perdirbimo įmonių pajėgumai yra tokie, kad jiems Lietuvoje pagaminto pieno nepakanka. Vienokiu ar kitokiu atveju jie turės įsivežti iš kitų šalių, ką ir dabar daro, bet mūsų tikslas yra, kad vis tik supirktų Lietuvoje pagamintą pieną ir kad ta kaina būtų reali, atitinkanti rinką“, – teigė ministrė.
Produkcijos neturintys kur dėti ir didesnių pieno supirkimo kainų reikalaujantys Lietuvos gamintojai trečiadienį į lauką išpylė 30 tonų pieno.
Birželio pabaigoje Seimas priėmė prieštaringai vertinamą pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius reglamentuojantį įstatymą, kuriame leidžiamas tik 10 proc. nuokrypis nuo sutartyje numatytos žaliavinio pieno supirkimo kainos. Vienoda ir pagrįsta kaina perdirbėjai taip pat privalės atsiskaityti tiek su pavieniais ūkininkais, tiek su kooperatyvais. Įstatyme taip pat numatyta prievolė pieną pirmiausiai supirkti iš Lietuvos gamintojų ir tik esant jo trūkumui – atsivežti iš užsienio.
