Banditizmas rapsų lauke

Apie tai „ŪP“ redakcijai pranešęs bičiulis ir Kupiškio r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Edikas Puipas atsitikimą pavadino kriminaliniu nusikaltimu. V. Starkus bitininkauja daugiau nei trisdešimt metų, yra oficialiai įregistravęs ūkį, prie esančių bityno skyrių įrengęs informacinius stendus, kaip to reikalauja savivaldybės parengtos gyvūnų laikymo taisyklės. Pasak E. Puipo, bitininkai yra maisto gamybos verslo sektoriaus dalyviai, atsakingai vertina partnerystę su ūkininkais, tačiau pastarieji galvoja kitaip. Pavyzdžiui, 38 bičių šeimas išnuodijęs žmogus teigia esąs tik ūkininko įgaliotas dirbti žemę, prižiūrėti pasėlius, o tikrieji savininkai (galbūt kaip policijos suvestinėse – „iš matymo pažįstami“) gyvena Panevėžyje ir Vilniuje.

„Prieš dešimtmetį Tautvilų kaime įkūriau bityną, laikiau ten 38 bičių šeimas, visiems matomoje vietoje pastačiau stendą su informacija apie savininką, nurodžiau telefono numerį, - pasakojo V. Starkus. - Per tuos metus nebuvo jokių konfliktų su kaimynais“.

Pasak bitininko, šiųmetis atsitikimas – tikras banditizmo aktas. Ūkininkas M. K. šalia bityno žydinčius vasarinius rapsus purškė vidurdienį Lietuvoje neregistruotais lenkiškais chemikalais „Pyrisimex 480 EC“, pareikalavus neturėjo jokių prekės naudojimo dokumentų.

V. Starkui apie galimą nusikaltimą pranešė pažįstamas ūkininkas, pamatęs, kaip vidury dienos šalia bityno purškiami žydintys rapsai. Nuvažiavęs į bityną V. Starkus rado prie lakų ir aviliuose mirusias medunešes bites, tranus, netgi perus. Apie rapsų lauke panaudotus chemikalus bitininkas sužinojo nuvykęs į ūkininko M. K. kiemą: ant pakuočių buvo lenkiškos etiketės, o privalomo chemikalų panaudojimo žurnalo ūkininkas teigė neturintis.

Bitininkas apie nelaimę pranešė draugijai, parašė pareiškimus policijai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) regiono skyriui, Aplinkos apsaugos, Augalų apsaugos tarnyboms. Į įvykio vietą atvykę valstybės tarnybų specialistai tik skėsčiojo rankomis: nėra metodikos, kaip nustatyti bitininko patirto nuostolio dydį, kaip ištirti mirusias bites. Visa, ką valstybės pareigūnai galėtų – nubausti chemikalus purškusį asmenį šimto litų bauda. Bitininko pageidavimu buvo paimti mirusių bičių mėginiai, užplombuoti keli aviliai, surašytas aktas. Mirusias bites bitininkas savo lėšomis (apie 500 Lt) pasiryžo ištirti Kaune esančioje laboratorijoje, tuomet kreipsis į teismą dėl kaltės nustatymo ir nuostolių atlyginimo.

Ūkininkas – tik neatsakingai besielgiantis

Birželio mėn. aštuonios bičių šeimos buvo išnuodytos Priekulės savivaldybėje. Kaip „ŪP“ sakė Klaipėdos krašto bitininkų draugijos pirmininkas Arūnas Neverdauskas, ant geležinkelio pylimų augančias piktžoles darbininkai purškė chemikalu „Roundup“, už šimto metrų buvęs Kazimiero Žilinsko bitynas nukentėjo labiausiai. Ant geležinkelio pylimo gausiai žydėjo baltieji dobiliukai, garšvos, kiti medingieji augalai. Chemikalai bitėms atnešė žūtį. Bitininkas patyrė daugiau nei 4 tūkst. Lt nuostolių. Į įvykio vietą iškviesti Klaipėdos VMVT atstovai patvirtino, jog „geležinkelininkai elgėsi neatsakingai“.

Pasak A. Neverdausko, dėl chemikalų vienos bičių šeimos žuvo, kitos buvo paveiktos nuodų .Tokių bičių (ir jų perų) išgelbėti jau neįmanoma, pažeista vabzdžių imuninė sistema, tos, kurios išliks, per žiemą žus.

Praėjusių metų vasarą Ignalinos r. ūkininkas V. J. birželio 19 d. chemikalais purškė pievą, o liepos 2 d. – žydinčius rapsus. Dėl to žuvo bitininkui Petrui Lazauskui priklausęs 40 šeimų bitynas, buvęs už 300 metrų nuo chemikalais nupurkštų plotų. Nuostoliai – 10 tūkst. Lt. Tą nustatė iš kelių valstybės tarnybų specialistų sudaryta komisija. Bitininko ieškinį nagrinėjo Ignalinos rajono apylinkės teismas, po pusmečio – Panevėžio apygardos teismas.

Bitininkas buvo atsiuntęs „ŪP“ redakcijai teismų atsakymus, iš kurių aiškėja, jog kaltos abi pusės: ir bitininkas, ir ūkininkas. Panevėžio apygardos teismo sprendime rašoma: „Pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo apklaustų liudytojų, turinčių specialių žinių apie bites, parodymais, tačiau rėmėsi ūkininko V.J. paaiškinimais, kurių nepatvirtina jokie įrodymai. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog bitininkai neįrodė, kad bitės skraidė po ūkininko rapsų lauką, rinko žiedadulkes, yra nepagrįsta ir prieštarauja sveikam protui.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo neteisėtus V.J. veiksmus įvertinti kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių bitynui buvo padaryta žala.“ Kitoje sprendimo dalyje teigiama, jog „cheminių medžiagų ribų rodikliai yra skirti ne bičių sveikatai vertinti, tačiau pesticidų likučiams maiste reguliuoti, taip siekiant išvengti medų vartojančių žmonių galimo apsinuodijimo pesticidais. Tai, jog meduje nebuvo rasta didelės koncentracijos pesticidų, kuriais atstovas purškė rapsus, nereiškia, kad šie pesticidai neturėjo jokios įtakos bičių sveikatai“.

Pasak Ignalinos r. bitininko, teismas konstatavo, kad ūkininkas nebuvo deramai rūpestingas ir apdairus, kiek tuo metu, kai žydėjo rapsai, buvo būtina. Teismo išlaidomis pasidalijo ir bitininkas, ir ūkininkas.

Bitininkai kalba apie kriminalą

Kupiškio r. bitininkų draugijos narys ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas E. Puipas įsitikinęs, jog V. Starkaus bityno 38 šeimų sunaikinimas yra kriminalinis nusikaltimas. Jeigu šiandien valstybė neapgins bitininko, rytoj savivalė taps ūkininko elgesio norma.

Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas Kazimieras Spetyla „ŪP“ sakė, kad egzistuoja bitininko nuostolių apskaičiavimo metodika, tačiau kiekvienu atveju ji taikoma pagal konkretų atvejį. Komisija, kurią sudaro to rajono VMVT, Augalų apsaugos tarnybos specialistai, bitininkų draugijos atstovas, seniūnijos policijos pareigūnas, įvertina nuostolius, surašo aktą. Bičių šeima vertinama ne tik pagal bičių kiekį, bet ir tais metais negauto derliaus apimtis, rinkos kainas ir pan.

Žemės ūkio rūmų bitininkystės konsultantas Juozas Jankauskas teigia, jog praėjusiais metais Lietuvos bitininkų sąjunga drauge su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba diskutavo, kad būtų keičiamos Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklės. Jose numatyti reikalavimai bičių laikytojams, žemės naudotojams. Kol kas bitininkams ir ūkininkams žinomas tik taisyklių projektas. Pateikiame keletą abiem pusėms aktualių punktų.

Taisyklės – kaip „labanakt, vaikučiai“

„44. Siekdamas apsaugoti savo laikomas bites nuo kenksmingo augalų apsaugos produktų poveikio, bičių laikytojas, vadovaudamasis Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje ir ŽŪIKVC elektroninėje informacinėje sistemoje pirmą kartą ne vėliau kaip iki kalendorinių metų balandžio 1 d. pažymi registruoto bityno bičių laikymo vietas. Vėliau bičių laikytojas privalo vadovautis Aprašo 47 punktu.

45. Žemės naudotojas, kuris nėra augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas, siekiantis apdoroti žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais, privalo kreiptis į augalų apsaugos produktų profesionalųjį naudoją dėl paslaugos suteikimo. Žemės naudotojas ar augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas, besirengiantis apdoroti žemės ūkio naudmenas ir (ar) kitus plotus profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais, ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas prieš purškimą profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais ŽŪIKVC elektroninėje informacinėje sistemoje nurodo žemės naudotoją ar augalų apsaugos produktų profesionalųjį naudotoją, planuojamo purškimo datą, laiką (pradžia ir pabaiga), vietą, žemės ūkio naudmenų ir (ar) kito ploto pavadinimą, augalų apsaugos produkto pavadinimą. ŽŪIKVC per elektroninę informacinę sistemą nedelsdamas suformuoja ir išsiunčia SMS žinute, el. paštu pranešimą bičių laikytojams, kurie laiko bites 2,5 km atstumu nuo purškiamo žemės ūkio naudmenų ir (ar) kito ploto ribos. Pranešime bičių laikytojams nurodomas žemės naudotojas ar augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas, planuojamo purškimo data, laikas (pradžia ir pabaiga), vieta, žemės ūkio naudmenų ir (ar) kito ploto pavadinimas, augalų apsaugos produkto pavadinimas. Jei žemės naudotojas ar augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas neturi prieigos prie ŽŪIKVC elektroninės informacinės sistemos, jis, siekdamas pateikti pranešimą bičių laikytojams, kreipiasi į seniūnijos pagal gyvenamąją vietą darbuotojus, atsakingus už pasėlių deklaravimą.

46. Jei žemės naudotojas ar augalų apsaugos produktų profesionalusis naudotojas pranešime nurodytą dieną purškimo profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais nevykdys, jis nedelsdamas privalo paskelbti ŽŪIKVC elektroninėje informacinėje sistemoje apie planuojamo purškimo profesionaliajam naudojimui skirtais augalų apsaugos produktais atšaukimą arba privalo kreiptis į seniūnijos pagal gyvenamąją vietą darbuotojus, atsakingus už pasėlių deklaravimą, kad jie į ŽŪIKVC elektroninę informacinę sistemą suvestų duomenis apie planuojamo purškimo augalų apsaugos produktais atšaukimą. ŽŪIKVC iš elektroninės informacinės sistemos nedelsdamas suformuoja ir išsiunčia SMS žinute, el. paštu pranešimą bičių laikytojams, laikantiems bites 2,5 km atstumu nuo atšaukiamo purkšti augalų apsaugos produktais žemės ūkio naudmenų ir (ar) kito ploto ribos.

47. Siekdami apsaugoti savo laikomas bites nuo kenksmingo augalų apsaugos produktų poveikio bičių laikytojai, vadovaudamiesi Aprašu, prieš 3 kalendorines dienas apie būsimą bičių šeimų perkėlimą ar naujų avilių pastatymą pažymi registruoto bičių šeimų perkėlimo ar nauju bičių avilių pastatymo vietą ŽŪIKVC elektroninėje informacinėje sistemoje.

48. Perspėti SMS žinutėmis ar kitais būdais bičių laikytojai, kurių bičių šeimų laikymo vieta yra iki 2,5 km atstumu nuo augalų apsaugos produktais purškiamo žemės ūkio naudmenų ir (ar) kito ploto ribos, turi imtis priemonių apsaugoti savo laikomas bites nuo kenksmingų augalų apsaugos produktų priemonių naudojimo poveikio.

49. Bičių laikytojai, nebelaikantys bičių, privalo išsiregistruoti iš ŽŪIKVC elektroninės informacinės sistemos.

57. Draudžiama augalų apsaugos produktais purkšti žydinčius augalus, kuriuos apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai, nuo 4 val. iki 21 val.“

Pasak ŽŪR konsultanto J. Jankausko, net ir patvirtintos šios taisyklės bus tik rekomendacinio pobūdžio. Kilus konfliktui ūkininko ir bitininko santykius nagrinėjantis teismas pareikalaus Bitininkystės įstatymo, kurio iki šiol nėra.