Iniciatyvai nuo 2015 metų sausio įvesti kelių mokestį žemdirbių naudojamai žemės ūkio technikai buvo pritarta praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės pasitarime.

"Apie tai, kad jis yra ruošiamas sužinojau tik iš žiniasklaidos klausimų. Mūsų organizacijos neturėjo jokios informacijos apie tai. Mes esame socialiniai partneriai, ir kai kalbama apie pokyčius, mums informacija turėtų būti pateikta", - sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas per spaudos konferenciją naujienų agentūroje ELTA.

Pasak jo, jau vėliau, kai į Vyriausybės posėdį atvyko žemdirbių atstovai, klausimo svarstymas buvo pristabdytas. Pradėta diskutuoti, kad gal tokį mokestį reikėtų taikyti ne visai technikai, tik važiuojant magistraliniais keliais, o ne naudojantis vietos reikšmės, rajonų keliais.

"Europos Sąjungos (ES) šalyse šalia automagistralių yra alternatyvūs keliai, kuriuos galėtų rinktis žemdirbiai. Lietuvoje tokių kelių nėra. Mes negalime į savo lauką kitokiu keliu nuvažiuoti. Kol jų nėra, žemės ūkio technikai neturi būti apmokestinti jokie keliai", - teigė ŽŪR narių atstovas Jonas Talmantas.

Spaudos konferencijos dalyviai priminė, pavasarį per suvažiavimą žemdirbiai išreiškė poziciją, kad jie sutinka mokėti egzistuojančius mokesčius. "Premjeras pažadėjo, kad papildomų mokesčių nebus, o esami nebus didinami", - sakė A. Stančikas.

Pasak ŽŪR pirmininko, įvedant naujus mokesčius reikėtų vadovautis prielaida, kad žemdirbiai gauna didesnes pajamas, bet tai neatspindi realybės, nes mažėja ES investicijų dalis žemės ūkiui.

"Mes Lietuvoje kovojame už energetinę nepriklausomybę, bet šiandien, pažiūrėkite, už maisto nepriklausomybę. Gamyba mažėja", - dėstė ŽŪR atstovas Jonas Vilionis.

ŽŪR atstovus papiktino susisiekimo ministro pastabos esą žemdirbiai, naudodami beakcizį dyzelinį kurą, neįneša į kelių fondą 273 mln. litų.

"Šitas kuras yra naudojamas ne važinėtis keliais, o dirbti žemę. Didžioji dalis yra sunaudojama žemei dirbti, o tas akcizas daugiausiai skiriamas keliams", - sakė A. Stančikas.

Dėl 2003 metais vykdytos kelių blokados nuteisti ūkininkai, laimėję bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, mano, kad lietuviai yra per kantrūs.

"Mes, kai keliaujame po Europą, ir matome kaip yra ginamos pozicijos, tai reikia pripažinti, kad lietuviai yra per kantrūs. Kantrybė yra geras dalykas, bet kai kantrybė yra pasyvumo išraiška, tai yra blogai. Norime užtikrinti, kad žemdirbiai neketina sėdėti rankas sudėję, kai esame įsitikinę, kad esame teisūs ir turime ginti savo interesus", - sakė ūkininkas Bronius Markauskas.

ŽŪR atstovas J. Talmantas teigė, kad jei nebus susitarta dėl kelių mokesčio, žemdirbiai savo poziciją reikš protestais.

"Mes netingėsime paskutinį kartą be kelių mokesčio su traktoriais atvažiuoti į Vilnių ir surengti akciją", - sakė J. Talmantas.

Tačiau vienas iš kelių blokadoje 2003 metais dalyvavusių ūkininkų Arūnas Kudrevičius dar kartą pabrėžė dialogo tarp Vyriausybės ir žemdirbių svarbą, kad to nereikėtų.

"Linkėčiau įsiklausyti į žemdirbių patarimus. Mes tikrai nesame riaušininkai, kurie mėto akmenis į Seimo rūmus, bet esame taikūs ir linkę diskutuoti", - sakė A. Kudrevičius.