Ūkininkai skubėjo ne be reikalo, nes šiuo metu Europos Sąjungoje yra svarstomi Bendrosios žemės ūkio politikos reformos įgyvendinimo reglamentai ir jų projektai 2014–2020 metų laikotarpiui, todėl dabar yra pats metas atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į šalies žemdirbių problemas, kartu paieškoti jų sprendimo būdų.

Kaip padalyti pinigus?

Apie suvažiavimo atidarymą, kuriame dalyvavo 28 rajonų LŪS skyrių delegatai, kaip ir dera, paskelbė šios organizacijos pirmininkas Jonas Talmantas. „Esame gamtos įkaitai, todėl džiugu, kad toks didelis būrys ūkininkų surado laiko ir atvyko į mūsų renginį“, – sveikinimo kalboje sakė J. Talmantas. Vėlesniame savo pranešime jis trumpai apžvelgė situaciją šalies žemės ūkyje, iškėlė pagrindines problemas.

„Jaučiamės neužtikrintai, nieko neįmanoma įžvelgti per tvyrančią miglą. O privalome matyti bent septynerius metus į priekį“, – dėstė LŪS pirmininkas, užsimindamas apie ES šiuo metu vykstančias derybas, kurios turės didžiulės reikšmės Lietuvos žemės ūkio vystymuisi. Jo teigimu, ateityje tiesioginėms išmokoms numatyta daugiau lėšų, tačiau smarkiai sumažinta lėšų kaimo plėtrai. Europos Komisija siūlo šalims narėms pasirinkti: perkelti dalį lėšų iš tiesioginių išmokų voko į kaimo plėtros biudžeto voką arba atvirkščiai.

„Visada sunkiausia apsispręsti, kai reikia padalyti pinigus. Kilnok nekilnojęs, o jų nepadaugės, todėl turime sutarti, kaip tuos pinigus paskirstyti protingai, kam skirti pirmenybę“, – sakė J. Talmantas.

Kėdainių krašto žemėse ūkininkaujantis J. Talmantas, kalbėdamas apie pirmuosius Nepriklausomybę atgavusių ūkininkų gyvavimo metus, sakė: „Pirmiausia mes pirkome techniką, statėme tvartus. Visada galvojome apie žemę, bet pinigų jai įsigyti paprasčiausiai neužteko. Tie, kas pasuko kitu keliu ir tada pirko žemę, dabar yra turtingi verslininkai, tačiau sunku pasakyti, ar jiems rūpi tolesnė mūsų žemės ateitis. Aš su pavydu žvelgiu į tuos kitų valstybių žmones, kurie didžiuojasi savo žeme ir apie jokį jos pardavimą kitataučiams net negalvoja“.

Žalesni nebūsime

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos delegatas Aušrys Macijauskas apgailestavo, kad į renginį neatvyko šalies žemės ūkio ministras, nes trečią kartą stovint tokioje pasirinkimo kryžkelėje valdžios atstovo žodis labai praverstų.

„Rimtai apsispręsti turėjome stodami į ES, vėliau prieš 2007–2013 metų laikotarpį ir dabar. Abiem kartais klaidų išvengti nepavyko. Galbūt prastai matėme ateities vizijas, gal per daug žiūrėjome savų interesų, tačiau šiandien klysti jau nebeturime teisės, juo labiau žinodami, kad parama gali gerokai sumažėti“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Jis kritikavo ES vykdomą aplinkosaugos politiką, jos daugybę perteklinių reikalavimų, kurie privalės būti taikomi valstybėms narėms neatsižvelgiant į jų realią padėtį. „Esame jau tiek žali, kad žalesniais būti neįmanoma. Puoselėdami pelkynus geriau negyvensime, naujų darbo vietų nesukursime. Įveisę naujus miškus dirbamos žemės plotuose atlyginimų mokytojams ir bibliotekininkams nepakelsime”, – sakė A. Macijauskas. Jis kvietė suremti pečius, atsiriboti nuo asmeninių reikalų ir imtis darbo. Jo nuomone, reikia paremti šeimos ūkius, o išmokos turi būti susietos su realia produkcijos gamyba.

A. Macijauskui pritarė ir Joniškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Lilija Šermukšnienė: „Mums svarbios išmokos susietos su realia gamyba, nes mūsų rajone augalininkystė plėtojama pačiu aukščiausiu lygiu, todėl tokios išmokos galėtų tapti apčiuopiama nauda ūkininkams“, – teigė L. Šermukšnienė. Ji taip pat kėlė jaunimo išlaikymo kaime problemą ir siūlė grįžti prie anksčiau taikytos ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos schemos, skatinusios perleisti ūkius jaunesniems šeimos nariams.

Nuo melioracijos iki šernų

Vilkaviškio rajono Karklinių kaimo ūkininkas Juozas Laskevičius suvažiavime dalyvavusiems politikams sakė, jog jei į melioracijos sistemas nebus investuota pakankamai lėšų, gali nutikti taip, kaip mūsų seneliams: „Ant kalniuko pasisėsim miežių, o pakalnėje ganysim karvutę“, – sakė suvalkietis. Jo teigimu, dalis ūkininkų per melioracijos asociacijas jau susitvarkė drenažų plotus, tačiau turėtų būti privalomai numatomas darbų tęstinumas ar jų sujungimas. Jeigu konkrečiame plote sausinimo sistemos remonto darbai jau atlikti, tai ir tose vietovėse valstybė turėtų sutvarkyti melioracijos griovius, kurie šiuo metu yra jos nuosavybė.

„Kita problema – valstybinė žemė, kurią nuomoja ūkininkai, ir joje esančių melioracijos statinių tragiška būklė. Tokios žemės nenori prižiūrėti nei valstybė, nei ją nuomojantis ūkininkas, nes nėra jokių garantijų, kad būtent jis ateityje galės įsigyti šiuos žemės plotus. Todėl valstybinės žemės melioracijos statinių priežiūrai valstybė turi kasmet numatyti pakankamą lėšų poreikį“, – kalbėjo J. Laskevičius, užsimindamas, kad jam yra žinoma, jog rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius melioracijos įrenginių remontui ir priežiūrai kasmet prašo po 2 mln. Lt, o gauna vos po 500 tūkst.

Iš suvažiavimo tribūnos kalbėjęs Šiaulių krašto ūkininkių sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius kvietė pasiraitoti rankoves ir imtis darbo. Jis ragino kuo greičiau pašalinti kliūtis kooperacijos plėtrai, iš kurių didžiausia – nepalanki mokesčių sistema.

Kėdainių rajono ūkininkas Artūras Juodeika kalbėjo apie pamiškėse esančių laukų problemas, kurios kyla žemdirbiams dėl netobulo Medžioklės įstatymo ir nedrausmingų medžiotojų daromos žalos. „Medžioklės įstatymas pažeidžia Konstituciją, nes juo yra paminama asmeninės nuosavybės teisė. Mano įsitikinimu, medžioti privačiuose miškuose be savininko sutikimo turėtų būti negalima, todėl čia būtina medžiotojo ir žemės savininko sutartis“, – sakė A. Juodeika.

Žemdirbiai jaučia geriau

Pakruojo rajono ūkininkas Alvydas Vasiliauskas suvažiavime pasisakė daugelio paliesta ir šiuo metu opiausia žemės pardavimo užsieniečiams tema. Pakruojo rajono ūkininkų sąjungos vadovas nesutinka, kad nuo 2014 m. būtų leista laisvai pirkti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams ir reikalauja griežtai riboti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą spekuliaciniais tikslais tarp Lietuvoje ir užsienyje registruotų fizinių bei juridinių asmenų.

Jam pritarė ir prieš renginį „ŪP“ pakalbintas Šilalės rajono ūkininkas Jonas Baublys. Apie 400 ha plote, iš kurių 250 ha nuosava žemė, gyvulininkystę plėtojantis ūkininkas teigia, kad žemę užsieniečiams parduoti dar anksti, o gal išvis nuo to reikėtų susilaikyti. „Mūsų nevienoda konkurencinė padėtis, nes išmokos už žemes stipriai skiriasi. Kai jas suvienodins, tada ir diskutuosime“, – sakė aubrakų ir šarole galvijus auginantis bei pienininkyste besiverčiantis ūkininkas.

Šilališkio paklausus, ką jis mano apie tai, jog ES planuoja 2015 m. panaikinti pieno kvotas, sakė: „Mūsų krašte pieno kvotos yra nevykdomos, todėl manau, kad jų panaikinimas didelės įtakos pienininkyste besiverčiantiems ūkiams neturės“.

Tai išgirdęs „pasišiaušė“ Biržų rajono ūkininkas Arvydas Džiulma: „Pieno kvotų panaikinimas visiškai pribaigs Lietuvos pieno gamintojus. Mano įsitikinimu, mūsų šalyje esančiom modernioms pieno perdirbimo įmonėms žaliavą ims tiekti užsienio ūkininkai, kurių veiklą remia jų valstybės. Štai airiai iki 2020 m. įsipareigojo pieno gamybą padidinti 60–čia proc., o kas gali paneigti tikimybę, jog jų pagamintas pienas atkeliaus į Lietuvą. Aš pasisakau už pieno kvotų išsaugojimą“.

Dar viena problema, į kurią ūkininkai norėtų atkreipti atsakingų institucijų dėmesį, yra Lietuvoje taikomi, palyginti su kitomis šalimis, per griežti grūdų kokybės standartai. „Jau seniai reikėjo pakeisti grūdų supirkimo rodiklius, nes dabar jie naudingi tik supirkėjams. Visoje Europoje bazinis grūdų drėgmės rodiklis yra 14 proc., pas mus – 14,5, rapsų – 8,5, pas mus – 9 proc. Be to, Vakaruose superkant kviečius pagrindinis rodiklis yra baltymai, o pas mus – ne“, – veltui prarandamais tūkstančiais litų piktinosi kitas Biržų rajono ūkininkas Dainius Krivičius.

Konstruktyvus dialogas

Išklausę ūkininkų pasisakymų, šalies valdžios atstovai pateikė savo argumentus. Štai Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius atkreipė suvažiavimo dalyvių dėmesį į tai, jog politikai kur kas geriau bei lengviau priima išgrynintas mintis. „Stengsimės padėti, svarstysime, gvildensime, prisiimsime atsakomybę“, – tokius žodžius iš tribūnos ūkininkams sakė S. Bucevičius, tačiau akcentavo, kad suvažiavimo rezoliucijoje, kurią ūkininkai planavo pateikti Seimui, turi aiškiai atsispindėti tik realūs dalykai.

Suvažiavime pasisakęs žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas kėlė trumpos pridėtinės vertės kūrimo grandinės problemą. „Grūdų ir rapsų auginimas yra greitas, jį pavadinčiau „Čia ir dabar“, bet mes turime išmokti sukurti galutinį produktą, o ne parduoti žaliavą. Todėl manau, kad ūkininkams privalu ilginti pridėtinės vertės kūrimo grandinę“, – sakė R. Šatkauskas.

Savo pozicijas ūkininkams pristatė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, kitų žemės ūkio srities įstaigų vadovai bei specialistai. Su artimiausiomis finansinėmis prognozėmis supažindino DNB banko darbuotojai.