Šiam žingsniui paskatino susidariusios ūkininkavimo sąlygos, nes – viena, šiltėjant klimatui daugėja ligų bei kenkėjų, stiprėja jų atsparumas pesticidų poveikiui; antra, nebe pirmi metai, kaip šalies žemdirbiams akis bado kaimyninėje Lenkijoje gerokai pigesnių pesticidų gausa. Rezoliucijos projekte siūloma keisti nacionalinius ir ES teisės aktus, kad būtų sudarytos visapusiškos sąlygos mūsų ūkininkams naudotis Lenkijoje registruotais pesticidais.
Tačiau žemdirbiai dar neįvertina „Tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo direktyvos“, kurios įgyvendinimo pradžia – 2014-ųjų sausio 1 d.
Apribojimai veda prie katastrofos
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, priskirta Europos šiaurės zonai, kur augalų apsaugos preparatų leidžiama naudoti gerokai mažiau nei piečiau esančioms ES narėms. Šalies ūkininkų nuomone, tokie apribojimai apsunkina žemdirbystės plėtrą.
„Esamos sąlygos mūsų netenkina, nes per pastaruosius kelerius metus susiduriame su kenkėjų, ligų ir piktžolių invazija. Visą laiką naudojant tuos pačius pesticidus, kenkėjai prie jų pripranta, – teigia LŪS pirmininkas Jonas Talmantas. – Todėl žemdirbiai kaip įmanydami sukasi iš šios padėties ir įvairiais keliais įsigyja Lenkijoje naudojamų produktų. Iš tikrųjų ES šalyse registruotų pesticidų laisvai įsigyti turėtų visi ES šalių žemdirbiai.“
Pasak LŪS pirmininko, parengti naujus nacionalinius teisės aktus turėtų Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT), Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA), dalyvaujant žemdirbiškoms organizacijoms bei pesticidais prekiaujančioms firmoms. Šalies atstovai Briuselyje turėtų derėtis ir įrodyti, kad priešingu atveju žemės ūkio laukia nuosmukis.
Tačiau Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Aušra Beniulienė sako, jog dažnai mūsuose minimi lenkai daug augalų apsaugos produktų turės neilgai, nes artėja patikros terminas (2015-2017 metai).
„Ir jeigu produktai neatitiks reikalaujamų kriterijų, kurie įsigaliojo 2011-aisiais, iš sąrašo jie bus išbraukti, – teigia direktorė. – Tuomet daugelyje šalių padėtis bus katastrofiška, nes ekspertų teikiami aplinkosaugos reikalavimai pernelyg aukšti.“
Pasak A. Beniulienės, augalų apsaugos produktų tiekėjų Lietuvos rinkai pakanka, tik vieni jų savo veiklą deklaravo, kiti liko šešėliniai. Nelegalių, neištirtų, neaiškios sudėties produktų pardavimas ir naudojimas kelia tiesioginę grėsmę visai visuomenei.
J. Talmantas griežtai neigia, jog šalies ūkininkai naudoja kontrabandinius pesticidus. Pasak LŪS pirmininko, pernai patikrinti kone visi augalininkystės ūkiai ir nė viename jų tokių pesticidų nerado.
„Ūkininkai nerizikuos derliumi, juolab tiesioginėmis išmokomis, kurių negaus radus kontrabandinių prekių,“ – tvirtina pirmininkas. Tačiau neneigia, kad jų nemažai perkama Lenkijoje, juolab kad patys lenkai leidžiamų naudoti pesticidų atveža į Lietuvą. Šalyje žadėta įsteigti įmonė, kuri užsiimtų panašia veikla, taip ir liko pažadu. Mat reikia įdirbio, rinkoje įsitvirtinti ne taip paprasta.
Teisės aktų per mėnesį nepakeisi
VAT direktorius Evaldas Čijauskas teigia, jog reglamentams pakeisti reikia penkerių metų darbo, o tarnyba įsteigta neseniai. Pasak šios tarnybos atstovės spaudai Evelinos Venckutės, europiniai reglamentai leidžia naudoti tik šalyje registruotus augalų apsaugos produktus. Gavus atitinkamus leidimus, neregistruotus apsaugos produktus galima naudoti tik moksliniams tyrimams analogiškų produktų prekybai ir 120 d. laikotarpiu, kai pasireiškia kenksmingųjų organizmų antplūdis ir jų negalima sunaikinti turimais registruotais produktais. Esamų reglamentų EK artimiausiu metu keisti nenumato.
Be to, vadovaujantis Augalų apsaugos planu, patvirtintu 2012 m. birželio 26 d., žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-535 (Žin., 2012, Nr. 76-3970), kuris nustato tausų, racionalų, saugų ir atsakingą augalų apsaugos produktų naudojimą, numatyta mažinti ir augalų apsaugos produktų naudojimo kiekį.
LAAA direktorė A. Beniulienė primena, jog 2006 m. Europos augalų apsaugos asociacija teikė pasiūlymus, kad ES būtų centralizuota pesticidų registravimo tvarka. Tačiau šiai nuomonei nepritarė ne tik daugelis šalių, bet ir pats EP.
„Dabar pakeisti teisės aktus reikėtų titaniškų pastangų bendradarbiaujant visų ES šalių įvairioms asociacijoms ir pesticidų registracijos tarnyboms, – teigia A. Beniulienė. – Nacionalinių teisės aktų praktiškai pakeisti neįmanoma, nes reikia derintis prie vieningos registravimo tvarkos.“
Anot direktorės, gaila, kad augalų apsaugos likimą sprendžia ne mokslininkai, bet politikai. Tad šiuo atveju problema bręsta ne tik Lietuvoje. Mūsų atskiroms institucijoms reikėtų atakuoti ir ŽŪM, ir Seimą, o visoms ES šalims – EK, kuri priešinasi Europos mažais kiekiais naudojamų augalų apsaugos produktų fondo steigimui. Lietuva dabar pirmininkaus ET, tad yra puiki galimybė šiems klausimams spręsti, juolab kad visiems būtų priimtina naudoti ir kitose ES šalyse registruotus pesticidus.
Direktyva - neapgalvotas sprendimas?
Pastaraisiais metais žemės ūkiui pasaulyje keliami vis didesni reikalavimai siejant juos su ekonomikos stabilumu, klimato pokyčiais, natūralių gamtos išteklių mažėjimu, gyventojų skaičiaus pasaulyje augimu ir poreikiu pamaitinti juos kokybišku maistu, nedidinant dirbamos žemės plotų ir tausojant aplinką. Vienas patikimiausių kelių jiems spręsti – lanksti augalų apsaugos sistema: pesticidų kiekių mažinimas ir mažiausiai aplinkai žalą darančių augalų apsaugos produktų atranka.
LŪS pirmininkas Jonas Talmantas abejoja, ar reikia siaurinti pesticidų spektrą, nes, palyginti su kitomis ES šalimis, mūsų žemdirbiai per vegetaciją pesticidų sunaudoja kone keturis kartus mažiau.
„Šios direktyvos įgyvendinimas žemės ūkyje gerovės nesukurs. Vienus produktus panaikinus jiems alternatyvos nėra, o su šia direktyva pasaulyje alkstančiųjų tik padaugės, – teigia LŪS pirmininkas J. Talmantas. – Kita vertus, reikia atsisukti ir į ekologiškos produkcijos kokybę. O kokia gi buvo pernykščių ekologiškų miltų kokybė, kai visi grūdai buvo apsikrėtę fuzarioze?“
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė A. Beniulienė primena, jog surasti balansą tarp aplinkos tausojimo ir gamybos efektyvumo Lietuva prisižadėjo dar 2011 m., pasirašydama bendradarbiavimo memorandumą tarp LR valstybinių, mokslo, institucijų ir žemdirbiams atstovaujančių organizacijų. Memorandume išdėstyti Lietuvos veiksmai, kuriais bus įgyvendinama EP ir ET direktyva, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo. Vadinasi, pesticidų naudotojams reikalavimai griežtės ir supanašės visose ES šalyse.
Kita vertus, iki šiol ES vieningos integruotos augalų apsaugos sistemos ir nėra. Nurodyti tik principai ir visos ES šalys rengia arba parengė nacionalinius veiksmų planus.
Tačiau išlieka vienas svarbiausių šios strategijos uždavinių – žmonių sveikatos ir gerovės užtikrinimas. Todėl ir deklaruojama, kad pesticidai bus naudojami esant būtinybei ir tik tiek, kiek reikia.
„Esant gana skurdžiam augalų apsaugos produktų sąrašui, kai kuriuose sektoriuose užtikrinti šios direktyvos įgyvendinimą bus labai sudėtinga, – teigia LAAA direktorė. – Teks peržiūrėti integruotas augalų apsaugos sistemas ir auginimo technologijas. Galbūt keliamos sąlygos žemdirbius patenkins tik iš dalies.“
