Apie tai Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos posėdyje pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Vis dėlto, gerą žinią temdo galvijų augintojų susirūpinimas - vakcinacijos ir papildomų privalomų mėlynojo liežuvio ligos tyrimų išlaidos eilinį kartą guls ant ūkininkų pečių.

Tyrimas, jį atliekant individualiai, kainuoja nepigiai - 150 litų. Pasak M. Masiulio, su tyrimus atliekančiu institutu pavyko susitarti, kad bus tiriama po tris jungtinius galvijų kraujo mėginius ir tai kainuos 30 litų. Tačiau jei jungtiniame mėginyje bus aptikta reakcija, bus atliekamas individualus tyrimas, kuriam jam bus taikomas 150 litų įkainis. Į šią sumą neįeina kraujo paėmimo ir nuvežimo tirti išlaidos.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė sakė, jog ministerija palaiko žemdirbius, palaiko galvijų augintojus.

„Ministerija už tai, kad vyktų realizacija, tačiau jei atsiranda rizika dėl ligų, reikia imtis veiksmų, nes taikomos griežtos sankcijos. Gerai, kol viskas gerai, o kai kas nors nutinka, pirštu baksnojama į kompetentingą instituciją, kad susitvarkytume", - sakė Žemės ūkio ministerijos atstovė.

Pasak K. Paliutienės, mėsinių galvijų augintojams siekiant skatinti šios šakos vystymą, pridėtinės vertės kūrimą, skiriama valstybės parama. 2011 metais mėsinių galvijų augintojams išmokėta 29,5 mln. Lt, išmokas jie gaus ir šiemet, rėmimas numatytas ir kitais metais. Tiesioginės išmokos svyruoja nuo 511 iki 640 litų už galviją, didžiausia suma skiriama smulkiesiems - tiems kurie augina 1-5 galvijus. Kol kas kitokia parama, atsiradus realizavimo trikdžiams dėl mėlynojo liežuvio ligos, nenumatyta.

Įsakymo projekte dėl iš Lietuvos Respublikos vežamų galvijų kraujo mėginių tyrimų dėl mėlynojo liežuvio ligos nustatymo nurodoma, kad skerstini galvijai, kuriems nėra atlikti kraujo mėginių tyrimai dėl mėlynojo liežuvio ligos nustatymo, gali būti vežami į Latvijos, Lenkijos ir Estijos gyvulių skerdyklas, jei galvijų išvežimo dieną jiems nepasireiškė jokie klinikiniai mėlynojo liežuvio ligos požymiai ir jie bus paskersti per 24 valandas.

Į Europos Sąjungos šalis vežamiems galvijams ne anksčiau kaip prieš 7 dienas iki jų išvežimo turi būti atlikti mėlynojo liežuvio ligos nustatymo imunofermentinės analizės ir polimerazės grandininės reakcijos metodais ir gauti neigiami polimerazės grandininės reakcijos tyrimų rezultatai, o eksportuojant galvijus į trečiąsias šalis - dar ir įvykdyti šalies reikalavimai.

Lietuva - vienintelė ES šalis įkliuvusi su mėlynojo liežuvio liga. Apribojimai, pasak M. Masiulio, buvo įvesti tam, kad eksporto neuždarytų Europos Komisija. Iš dviejų blogybių pasirinkta mažesnė - trunkanti trumpesnį laikotarpį.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotojas Nikolajus Dubnikovas mano, kad Lietuva, vienintelė įsivedusios laikiną eksporto apribojimą, persistengė.

„Iš pradžių buvo galima išvežti tik suformuotas partijas, dabar galvijai keliauja jau tiesiai į skerdyklas. Tai mūsų negelbėja. Sustojo galvijų eksportas, susiklostė sudėtinga situacija. Bijome, kad gali pradėti mažėti supirkimo kainos. Nėra gerai, kai vietinėje rinkoje nėra konkurencijos", - sakė N. Dubnikovas.

Pasak asociacijos direktoriaus Dariaus Dzekčioriaus, tiekiant galvijus tik „Utenos mėsai" ir „Krekenavos mėsai", mėsinė gyvulininkystė Lietuvoje nesivystys.

Europos Komisijai lapkričio 6 dieną pateikus informaciją, kad veršeliui iš Lietuvos, atgabentam į Europos Sąjungos valstybę, įtariama mėlynojo liežuvio liga, Lietuvoje pradėtas galvijų, avių ir ožkų tyrimas mėlynojo liežuvio ligos virusui nustatyti ir kitą dieną laikinai sustabdyta prekyba su Europos Sąjungos ir trečiosiomis šalimis.

Siekiant patvirtinti arba paneigti mėlynojo liežuvio ligos viruso buvimą Lietuvoje, imamas kraujas galvijų, avių ir ožkų laikymo vietose, kurios galėjo turėti kontaktą su galimai užkrėstu gyvūnu arba ūkiu.

Patvirtinti arba paneigti, kad veršelis šia liga užsikrėtė Lietuvoje buvo labai sunku, nes nuo jo ištyrimo praėjo du su puse mėnesio, per tą laiką veršelis pakeitė tris laikymo vietas Europos Sąjungoje, vis dėlto teko prisiimti kaltę.

Kilmės vietovėje iš 51 tirtos karvės 15 reagavo serologiškai. Mėginiai išsiųsti į Europos Sąjungos mėlynojo liežuvio ligos referentinę laboratoriją, galutiniai tyrimų atsakymai negauti.

Įtariama, kad mėlynojo liežuvio liga gali būti sukelta vakcininės padermės gyvo mėlynojo liežuvio ligos viruso.