Šį mėnesį trijų Baltijos valstybių žemdirbiai surengs protesto akciją. Jos maršrutas nusidrieks per visas Baltijos, kelias Europos šalis ir lapkričio 22 d. pasieks Briuselį. Per Europą keliaus senutėlis sovietinių laikų gamybos traktorius, primenantis sudėtingą istorinę praeitį.

„Baltijos traktoriaus“ akcija

Ši žemdirbių akcija nebe pirmą kartą mėgins belstis į ES biurokratų duris. Ūkininkai kartu su latviais ir estais jau dukart protestavo Briuselyje dėl diskriminacinių normų taikymo naujoms šalims narėms teikiant paramą žemės ūkiui. Šįkart simboliu pasirinktas senas sovietinis traktorius su Baltijos šalių simbolika ir konkrečiais ūkininkų reikalavimais. Akcija prasidės Taline, iš kur traktorius atkeliaus į Latviją, o iš ten – į Lietuvą.

Lapkričio 16 dieną planuojamas žemdirbių mitingas Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje. Čia vyks „Baltijos traktoriaus“ palydos į Europą. ES būtinę traktorius pasieks lapkričio 22 dieną. Tądien Briuselyje susitiks Vadovų taryba, kurioje dalyvaus ES valstybių narių vadovai, vyks derybos dėl ES ilgametės finansinės programos. Protesto akcijoje ketina dalyvauti apie 100 Baltijos šalių atstovų.

– Mūsų reikalavimai bus pateikti specialiai akcijai išleistame laikraštyje. Juos atgabens traktorius. Tikime, kad akcija atkreipsime visų dėmesį į neteisingą išmokų skirstymą, diskriminacinius metodus, stabdančius žemės ūkio plėtrą. Toleruodami tokią padėtį, mes niekada nesusilyginsime su senosiomis ES šalimis, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas išreiškė viltį, kad žemdirbių protestą parems ir tomis dienomis Briuselyje susitikime dalyvausianti šalies Prezidentė.

– Šalių vadovai palaiko žemdirbių reikalavimus. Vienoje jų, vykusių Briuselyje, dalyvavo Latvijos prezidentas. Tai labai svarbu. Mažųjų šalių balsas paprastai paskęsta tyruose. Tai supratę mes nutarėme protestuoti kartu su Latvija ir Estija, tad dabar jau keliame reikalavimus ne pavieniui, o Baltijos regiono vardu. Būdami vieningi, tikimės daugiau pasiekti, – sakė ŽŪR vadovas A. Stančikas.

Miglota finansinė perspektyva

Šiuo metu Baltijos šalių žemdirbius pasiekia bene mažiausios tiesioginės išmokos už Bendrijoje dirbamąją žemę.

Lietuvos žemdirbiui dabar mokama 143 EUR/ha (494 Lt/ha). Estijoje – 112 EUR, Latvijoje dar mažiau – 83 EUR. ES šalys senbuvės pamaloninamos kone trigubai didesnėmis išmokomis. Graikijoje, kuri iki šiol aiškiai gyveno ne pagal kišenę, ūkininkui mokama po 500 EUR/ha. ES šalių išmokos vidurkis siekia 270 EUR.

– Tokia padėtis yra diskriminacinė. Tikėjomės, kad, pasibaigus pirmajam etapui, padėtis keisis į gera. Tačiau klydome. Laukia miglotos perspektyvos. Jokių vilčių nematyti ir 2014–2020 metais. Baltijos šalių ūkininkams numatoma mokėti tuos pačius 144 EUR/ha. Vadinasi, mūsų žemdirbiai ir vėl lieka skriaudžiami, jiems skiriant vos 65 proc. išmokų nuo ES vidurkio. Kodėl diskriminuojami mūsų žemdirbiai? Ar jie prasčiau dirba? Ar augina ir gamina skirtingai nei kitų šalių ūkininkai? Taip iškreipiamos konkurencinės sąlygos, sėjama nepasitikėjimo ir neteisingumo sėkla, – išsakė susikaupusias problemas ŽŪR pirmininkas A. Stančikas.

Rūpi vartotojų interesai

A. Stančikas pabrėžė, kad kova dėl išmokų suvienodinimo nėra tas didysis karas dėl ilgesnio euro žemdirbio kišenėje. Privalu kalbėti apie sąžiningą konkurenciją ir sąžiningas kainas. Dabar žemdirbiai apmokestinami kone du kartus. Jie brangiai moka investuodami į gamybą, o produkciją parduoda žemomis supirkimo kainomis. Antrąkart skriaudžiami, kai tenka varganos išmokos, iškraipančios konkurencijos aplinką.

– Nepamirškime, kad žemdirbiai kovoja ne tik dėl savo, bet ir vartotojų interesų. Gaudami didesnes išmokas, savo produkciją galėtų parduoti žemesnėmis kainomis. Tendencijos labai aiškios. Tai, kas pabrango, retai kada atpinga. Maistas irgi brangs. Tad ar įstengs vienodai gerai gyventi bankininkas ir pradinių klasių mokytoja? Mums turi rūpėti vartotojai ir jų gerovė. Jau dabar žmogus kone 50 proc. savo uždirbtų pajamų išleidžia maistui. Šiandien žemdirbys siekia teisingumo ne tik sau, bet ir vartotojui, kad jis galėtų nusipirkti pigesnių produktų, – teigė ŽŪR vadovas.

Stojant į ES žemdirbiams buvo žadama, kad išmokos visų šalių ūkininkams bus sulygintos 2014 m. Artėjant šiam laikui viltys nyksta. Pagal parengtą projektą numatyta, kad iki 2020 metų Lietuvos žemdirbiai sulauks tik 65 proc. išmokų nuo bendrojo ES išmokų vidurkio. Taigi telieka ta pati užburtoji 144 EUR/ha riba. Ar tai teisinga? Juk per dešimtmetį įvyko tiek pokyčių, dirbamų hektarų plotai praplėtė horizontus. Kažkodėl ES neskaičiuoja savo šalių pažangos ir spartaus žengimo į priekį.